Prieš kelias savaites Seime užregistruotas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas numato įteisinti privalomą paauglių lytinį švietimą mokyklose ir kiekvienam žmogui suteikti pasirinkimo laisvę kontraceptinėms priemonėms, medicininiam abortui bei dirbtiniam apvaisinimui.
Įstatymo projekte numatyta norma, įteisinanti abortus bei dirbtinį apvaisinimą, tačiau abortai, Seimo nario teigimu, galėtų būti daromi tik išskirtiniais atvejais, ištikus "ypatingai bėdai" - kai nustatomas nėštumas nepilnametėms arba moterų išžaginimo atvejais.
J.Korenkos pateiktais duomenimis, per metus Lietuvoje atliekama apie 20 tūkst. abortų. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos prezidentė Esmeralda Kuliešytė teigia, jog dažniausiai abortus daro 25-35 metų moterys, jau pagimdžiusios po vieną vaiką.
"Tai rodo, jog moterys savo gydymo įstaigose negauna pakankamai informacijos, kaip saugotis nuo nepageidaujamo nėštumo", - sakė gydytoja ginekologė E.Kuliešytė. Įstatymo projektu numatoma keisti gydymo įstaigų konsultacijų kokybę, teikti daugiau informacijos jų darbuotojams bei organizuoti įvairius mokymus.
J.Korenka pažymėjo, kad dirbtinio apvaisinimo įteisinimas neturėtų sukelti katalikų bažnyčios pasipriešinimo, nes, pasak politiko, bažnyčia nėra nusiteikusi prieš dirbtinį apvaisinimą, o tik prieš kai kurias jo formas - pavyzdžiui, amoraliu dvasininkai laiko apvaisinimą mėgintuvėlyje.
Reprodukcinės sveikatos įstatymas turėtų įteisinti dirbtinio apvaisinimo normą, tačiau konkrečius šios šeimos planavimo priemonės atvejus reglamentuos būsimasis Dirbtinio apvaisinimo įstatymas.
Abortai Lietuvoje šiuo metu nėra reglamentuojami jokiais įstatymais, o atliekami pagal sveikatos ministro patvirtintą nutarimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė šį pavasarį parengė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Minėtuoju projektu įteisinami du dirbtinio apvaisinimo būdai: "in vitro" - kiaušialąstės apvaisinimas mėgintuvėlyje ir "in vivo" - kiaušialąstės apvaisinimas moters kūne.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo leidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė.
Parengtame įstatymo projekte numatyta, jog leidžiamas dirbtinis apvaisinimas, apvaisinant moterį sutuoktinio, partnerio ar donoro sperma, taip pat apvaisinant moters donorės kiaušialąstę sutuoktinio, partnerio ar donoro sperma bei naudojant donorių embrionus.
Projekte teigiama, jog dirbtinis apvaisinimas yra nevaisingumo gydymo metodas, kuris taikomas, kai šeima negali susilaukti vaikų natūraliu būdu ar kai moteris, nesanti santuokoje, jos prašymu apvaisinama donoro lytinėmis ląstelėmis.