Kauno miesto tarybos nario socialdemokrato Rimanto Ruzo žiniomis, beveik 100 iš 141 Seimo narių per būsimus rinkimus bus įrašyti į partijų kandidatų sąrašus įvairiose savivaldybėse.

Lietuvos Konstitucijoje įrašyta, kad "Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose". Jis gali būti skiriamas tik premjeru ar ministru. Tačiau Lietuvos įstatymai nedraudžia parlamento nariams tuo pat metu būti ir tautos atstovais vietinėje valdžioje.

Pasak dienraščio, kai 2000 metų spalį buvo išrinktas dabartinės kadencijos Seimas, tokia teise kurį laiką naudojosi net pusšimtis Seimo narių, tai yra daugiau kaip trečdalis visų parlamentarų. Tuomet kai kurių savivaldybių tarybų posėdžiai būdavo labai panašūs į Seimo posėdžius, nes parlamentarai paprastai juose yra aktyviausi, todėl labiausiai matomi.

Tačiau 2000 metų pabaigoje ir 2001-ųjų pradžioje beveik trisdešimt Seimo narių oficialiai atsisakė savo mandatų savivaldybių tarybose. Likusieji 27 parlamentarai tebeturi po du mandatus vienoje kišenėje.

Beje, kai kurie Seimo nariai dalyvaus ne tik savivaldybių tarybų rinkimuose, bet ir tą pačią dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Toks, pavyzdžiui, yra Liberalų demokratų lyderis Rolandas Paksas. Jis sieks valstybės vadovo posto, bet tuo pačiu bus įrašytas pirmuoju liberalų demokratų kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąraše.

Politologas Mindaugas Jurkynas skeptiškai vertina situaciją, kai Seimo narys yra dar ir kokios nors savivaldybės tarybos narys.

"Vienu užsėdimu dviejų skylių neužsėsi", - "Kauno dienai" sakė jis.

Politologas įsitikinęs, kad kiekvienas save gerbiantis politikas turi itin kruopščiai vykdyti jam pavestus uždavinius vienoje srityje, vienoje institucijoje, o ne keliose iš karto.

"Kartais yra sakoma, kad Seimo nariai, turintys dar ir mandatus savivaldybėse, geriau išmano vietines problemas, todėl gali pasiūlyti nemažai gerų įstatymų vietos savivaldos klausimais. Tačiau kodėl gi Seimo nariai negalėtų iš savo bendrapartiečių savivaldybėse susirinkti pakankamai informacijos apie vietines problemas, kad galėtų efektyviai pasinaudoti ja rengiant kokybiškus teisės aktus?" - retoriškai klausė politologas.

M.Jurkynas "politiniu triuku" pavadino atvejus, kai Seimo nariai įrašomi į savivaldybių tarybų kandidatų sąrašus, o patekę į tarybą tuojau pat atsisako šių mandatų kitų sąraše esančių partiečių naudai.

"Savivaldybių rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai turi aiškiai suvokti, kad balsuodami už sąraše pateikiamą Seimo nario pavardę, nebūtinai sulauks jo dalyvavimo vietinės tarybos darbe. Vietoje jo gali ateiti kitas, nebūtinai rinkėjams labiau patinkantis kandidatas", - sakė jis.