Preliminariais duomenimis, į Panevėžio miesto Tarybos narius kandidatuoja 10 Savivaldybei pavaldžių įmonių vadovų bei Savivaldybės darbuotojų, rajone – 13. Daugiau nei prieš mėnesį Seimui patvirtinus Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisą, numatančią, kad Tarybos nario pareigos nesuderinamos su Savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovų pareigomis, šie kandidatai turės apsispręsti, į kurią kėdę atsisėsti. Direktoriai, dar nesulaukę rinkėjų verdikto, jau sprendžia dilemą, ką pasirinkti: ar likti vadovauti su kelių tūkstančių litų mėnesine alga, ar aukotis partijai ir sėstis į Tarybos nario kėdę, kurią šildant į piniginę per mėnesį tenubyrės mažiau nei 200 litų.
Socialdemokratų sąraše 11-uoju numeriu kandidatuojančiam bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ direktoriui dabartiniam Tarybos nariui Rimantui Liepai – paskutinis mėnuo, kai jis dar gali užimti dvejas pareigas. Tačiau kandidatas neslepia nė nesvarstantis kolegoms galvos skausmu tapusios dilemos.
„Aš renkuosi teismą, nes manau, kad toks įstatymas prieštarauja šalies Konstitucijai. Jei Vyriausybės nariai, kuriuos kontroliuoja Seimas, gali būti ir Seimo nariais, kodėl Savivaldybės įmonės direktorius negali būti Taryboje?“, – stebėjosi R.Liepa. Jo nuomone, toks įstatymas – eilinis absurdas Lietuvoje, pažeidžiantis ne tik kandidatų, bet ir jais pasitikėjimą pareiškusių rinkėjų teises.
„Nejaugi visuomenė tokia žiopla, kad nežinos, kas toks yra R.Liepa, o sėdintieji ten, Vilniuje, tarp keturių sienų – žinos?“ – „Aukštaitijos vandenų“ direktorius neįžvelgė argumentų, pateisinančių kandidatams nepalankų įstatymą.
R.Liepa neslėpė, kad jam net nekyla klausimas, ką pasirinkti – vietą miesto Taryboje ar įmonės vadovo kėdę. „Įdomu, kokius argumentus Seimas pateiks Konstituciniam teismui, kad įrodytų, kodėl įmonių vadovai yra jau tokie raupsuotieji, kad negali būti Tarybų nariais?“ – svarstė R.Liepa, besiruošiantis kovai su įstatymus priiminėjančiais parlamentarais.
Šventa vieta tuščia nebūna
Kitas socialdemokratas, kandidatų sąraše užimantis antrąją vietą, Muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas atvirai pripažįsta, kad papūtus šiai partijai palankiam rinkimų vėjui įstaigos vadovas gali keistis.
„Mano pasirinkimas toks: jei rinkėjai socialdemokratams suteks teisę miesto Taryboje formuoti daugumą ir mano pareigos būtų daugiau nei Tarybos nario, dabartinių būtų galima atsisakyti. Priešingu atveju, be jokios abejonės, pasirinksiu ir toliau vadovauti įstaigai – valgyti juk reikia. Iš tiek, kiek gauna Tarybos narys, neišgyvensi“, – aiškino V.Kapučinskas.
Muzikinio teatro vadovo nuomone, išrinktuosius į Tarybą suvaržantis įstatymas – ir keistas, ir keistinas.
Anot jo, jau labai bloga „paslauga“ Lietuvai buvo padaryta prieš porą metų Konstituciniam teismui išaiškinus, kad tarybų nariais negali būti Savivaldybės įstaigų vadovai ir jai pavaldžių įmonių, nesuformavusių valdybos, direktoriai.
„Iš tarybų tada turėjo išeiti pedagogai, medikai, menininkai. Bet šventa vieta tuščia nebūna – į tarybas suėjo verslo žmonės ir dabar jau matyti, kad Lietuva eina link pikto pinigo darymo“, – įsitikinęs V.Kapučinskas. Dabar, kai įmonių vadovai, pretenduojantys į Tarybą, nebegali pasislėpti netgi už bendrovės valdybos nugaros, realių kandidatų į valdžią eilė dar labiau trumpėja. „Kaip trukdo protingi žmonės?“ – Seimo nutarimais stebėjosi V.Kapučinskas.
Važinėtų į Rusiją
Naujosios sąjungos sąraše aštuntuoju įrašytas Lėlių vežimo teatro direktorius ir režisierius Antanas Markuckis sutiktų būti ir eiliniu Tarybos nariu vos už 100 litų atlyginimą.
„Turiu sveikas rankas ir kojas, esu darbingas, galėčiau būti ir laisvu menininku. Įstaigos vadovo vietos galiu ir atsisakyti, dirbčiau tik kaip režisierius“, – į perspektyvą žvelgė A.Markuckis. Jo, kaip teatro direktoriaus, atlyginimas „į rankas“ siekia 1300 litų. Tokį užmokestį iškeisdamas į mažesnį lėlininkas nemano patirsiantis finansinių nuostolių.
„Nuvažiavęs į Rusiją spektaklį per mėnesį pastatau ir už tai gaunu 4-5 tūkst. litų. Panevėžyje Savivaldybė teatrui vienam spektakliui pastatyti teskiria 5-6 tūkst. litų – į šią sumą įeina ir dekoracijos, ir lėlės, ir honorarai. Už tiek valstybiniai Vilniaus, Kauno lėlių teatrai nedarytų nieko – jie tokiam darbui gauna po 30-40 tūkst. litų. O aš savo teatrui režisuoju už dyką“, – skaičiavo A.Markuckis.
Dėl partijos aukotųsi
Bendrovės „Panevėžio būstas“, kurios vienintelė akcininkė yra miesto Savivaldybė, direktorius Vitalijus Satkevičius, prieš porą metų išsisukęs nuo Tarybos narius šlavusios įstatymo šluotos, dabar turės rimtai pasukti galvą, kas naudingiau – partija ar įstaigos vadovo kėdė.
„Kai buvo pasakyta, kad Tarybos nariu gali būti direktorius, bet ne įmonės valdybos pirmininkas, aš iš tokių pareigų atsistatydinau ir pasilikau tik vadovu. Tikiuosi, kad ir dabar gal dar bus galima ir į Tarybą eiti, ir direktoriumi likti“, – vylėsi Krikščionių demokratų sąraše antruoju kandidatuojantis V.Satkevičius.
Ką direktorius pasirinks, anot jo, priklausys nuo rinkėjų valios. „Jei mūsų partija surinks daug vietų Taryboje, veikiausiai liksiu įmonėje, jei mažai – teks vykdyti įsipareigojimus“, – svarstė politikas. Šiuo metu „Panevėžio būsto“ vadovo atlyginimas atskaičiavus mokesčius – 2500 litų. Užmokestis už rūpinimąsi miesto reikalais – daugiau nei kuklus: kaip Tarybos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V.Satkevičius kas mėnesį teuždirbantis 180 litų.
„Jei reiktų atsisakyti direktoriaus vietos, gal bus galimybė įmonėje gauti žemesnes pareigas. Bet gal gerai susiklosčius aplinkybėms ir Savivaldybės administracijoje pareigas bus galima gauti“, – apie šiltą vietą mąstė V.Satkevičius.
Tėvynės sąjungos sąraše 12-uoju numeriu įrašyta miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė nenorėjo atskleisti planų, tačiau leido suprasti, kad atsarginį variantą jau turinti. „Spręsiu po rinkimų. Esu kai ką numačius, bet tai – komercinė paslaptis“, – prasitarė I.Čeilitkienė. Anot direktorės, jei ji jau kandidatuoja į Tarybos narius, sėkmės atveju laimėtos vietos joje veikiausiai neatsisakytų.
Lyderių gali nelikti
Nuo rinkimų rezultatų priklausys, ar po mėnesio naujo vadovo sulauks Vadoklių vidurinė mokykla. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše ketvirtuoju numeriu įrašytas mokyklos direktorius Stasys Lisanka nors ir tvirtino viską paliekantis rinkėjų valiai, tačiau neslėpė pasvajojantis ir apie vietą aukščiausioje rajono valdžioje. „Jei kandidatuoju, vadinasi, turiu tikslą patekti į rajono Tarybą. Į gyvenimą žvelgiu realiai, bet kodėl nepasvajoti apie mero, vicemero kėdę arba vietą Savivaldybės administracijoje?“ – prisipažino S.Lisanka.
Pasak Panevėžio miesto rinkimų apygardos Nr. 32 pirmininko pavaduotojo Mindaugo Čipinio, jei asmuo, einantis pareigas, nesuderina jų su Savivaldybės Tarybos nario pareigomis, išrinktas į Tarybą, apsispręsti, ką pasirinkti, privalės ne vėliau kaip likus 10-iai dienų iki pirmojo Tarybos posėdžio. Į atsisakiusiojo mandato vietą automatiškai pasislinktų užimantis žemesniąją poziciją partijos sąraše. Tokiu atveju, anot M.Čipinio, gali būti ir taip, kad miesto Taryboje matysime toli gražu ne partijų sąrašų lyderius.