NLA savo laiške nurodė, kad įsiregistravę lobistai pasigenda principingos įstatymų nuostatas ginančios VTEK pozicijos, nors nelegalaus lobizmo pavyzdžių galima surasti daug kur - net reklaminiuose įmonių skelbimuose internete.
"Nors kai kurios viešųjų ryšių agentūros ar net advokatų kontoros neslepia, kad užsiima nelegalia lobistine veikla, mes pasigendame Valstybinės tarnybinės etikos komisijos aktyvesnių veiksmų, nes iki šiol nėra patrauktų atsakomybėn už nelegalų lobizmą. Visa tai privedė prie to, kad nelegalūs "lobistai", patys dirbdami neskaidriai, pradėjo viešai kaltinti oficialius lobistus "nešvariais" darbais", - teigė Nacionalinės lobistų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys.
"Visai neseniai vienoje radijo laidoje neetišką ir šmeižikišką kampaniją pradėjo vienos verslo struktūros oficialus atstovas. Buvau apkaltintas neaiškių ir nešvarių interesų atstovavimu, nors mano veiklos ataskaitos yra viešos ir kasmet kruopščiai tikrinamos. Įdomiausia tai, kad užkliuvau būtent dėl to, kad oficialiai vykdau veiklą ir moku mokesčius", - stebėjosi lobistas Bronius Rasimavičius.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, dar nėra lobizmo tradicijų ir patirties. Iki šiol tam tikri Lietuvos lobistai ES institucijose buvo pavienės įmonės - kineskopų, tekstilės, trąšų, kurių norai dažniausiai buvo susiję su dempingo bylomis. Tačiau tikrasis lobizmas - tai nėra prašymas, kad atskirai įmonei nebūtų taikomas koks nors teisės aktas. Lobizmas - tai veikla, kuria siekiama ES ar kitose institucijose svarstomą teisės aktą pakreipti sau palankia linkme.
Savo lobistų atstovus Briuselyje bando įkurdinti Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Registruotų lobistų ir jų organizacijų Briuselyje yra per 15 tūkstančių.