Ministerijoje - detektyvas dėl negrąžintino pastato

Antradienį pas sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską apsilankiusiam žydų religinės Chabad Lubavič chasidų bendruomenės rabinui pavyko aptarti ministrui pagal kompetenciją nepriklausantį klausimą - galimybę perimti pastatą, kuriame šiuo metu įskūrusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK).

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sutartinai tvirtino, kad minėtas pastatas yra religinėms bendruomenėms grąžintinų objektų sąraše, tačiau LŽ išsiaiškino, kad taip nėra.

Pakeitė temą

Vakarykštėje Turčinsko darbotvarkėje puikavosi pranešimas, kad jis susitiks "su žydų religinės bendruomenės atstovu Rabinu aptarti bendrų sveikatos priežiūros klausimų ir žydų bendruomenės einamųjų reikalų". Tokį vizito tikslą, ministro atstovės spaudai Rasos Eilunavičienės teigimu, užfiksavo jo referentė. Tačiau paaiškėjo, kad apie kokias nors specifines žydų bendruomenės sveikatingumo problemas per susitikimą nekalbėta.

Vienintelis klausimas, aptartas su žydų religinės Chabad Lubavič chasidų bendruomenės rabinu Šolom Ber Krinskiu, buvo šios bendruomenės galimybė perimti pastatą sostinės Plačiojoje g. 10, kur šiuo metu įsikūrusi Vilniaus TLK.

Skirtos kitos patalpos

Pagal savo kompetenciją sveikatos apsaugos ministras nėra įgaliotas aptarti ar spręsti turto grąžinimo ar perleidimo religinėms bendruomenėms klausimų, nes juos nagrinėja prie Vyriausybės sudaryta derybų komisija. Tačiau SAM vadovas vis dėlto pažadėjo pasidomėti minėtomis galimybėmis.

Po rabino ir ministro susitikimo Turčinsko atstovė spaudai teigė, kad pastatas sostinės Plačiojoje gatvėje yra grąžintino religinėms bendruomenėms turto sąraše. Tą patį LŽ tvirtino Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.

Šiuo metu minėtame pastate dar veikiančiai Vilniaus TLK panaudos būdu jau skirtos kitos patalpos, į kurias planuojama persikelti 2008 metų vasarą. Tačiau Sasnauskas negalėjo atsakyti, kurioje Vilniaus gatvėje ar bent rajone numatytos šiuo metu remontuojamos naujosios Vilniaus TLK patalpos.

Grąžintinas turtas?

Sasnauskas minėjo, kad esama poros priežasčių išsikelti Vilniaus TLK. Jis pripažino jaučiąs tam tikrą raginimą iš žydų bendruomenės pusės. Jo teigimu, dabartinės TLK patalpos - puikioje vietoje, ją lengva pasiekti pacientams.

"Bėda, kad mūsų darbuotojai netelpa šiose patalpose, o mes, žinodami, kad jos bus grąžintos, negalime planuoti jokių patobulinimų, investicijų", - aiškino Valstybinės ligonių kasos direktorius.

Jo tikinimu, konkreti data, kada išsikelti, jiems nebuvo nurodyta, o naujų patalpų esą ieškota savo iniciatyva.

Sąraše pastato nėra

Kokia tikroji naujų patalpų paieškų priežastis, taip ir neaišku, nes prie Vyriausybės sudarytos derybų komisijos narys Vilius Kavaliauskas LŽ tvirtino, kad pastatas sostinės Plačiojoje gatvėje išvis nesąs grąžintino religinėms bendruomenėms turto sąraše.

"Turime 139 pastatus, kurie pagal išlikusius archyvinius dokumentus gali būti pripažinti žydų bendruomenei. Tačiau šis pastatas pagal jokias kategorijas šiame sąraše nefigūruoja. Taip pat esame gavę papildomų pretenzijų dėl maždaug 400 pastatų, bet ir tarp jų nėra pastato Plačiojoje gatvėje", - sakė Kavaliauskas.

Be to, jo teigimu, religinė Chabad Liubavič chasidų bendruomenė apskritai neturėtų reikšti jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą. Nėra duomenų, kad būtų išlikusio šiai bendruomenei kažkada priklausiusio turto, o pagal nustatytą tvarką grąžinamas tik išlikęs.

Kavaliauskas patikino, kad žydams grąžintino turto klausimais nesiderama pavieniui su atskirais rabinais, o šnekamasi su žydų delegacija, atstovaujančia visų žydų organizacijų interesams. Šiai delegacijai vadovauja Amerikos žydų komiteto užsienio reikalų tvarkytojas Andrew Bakeris, jo pavaduotojas - Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Chabad Liubavič chasidų bendruomenės vadovas rabinas Šolom Ber Krinskis atsisakė komentuoti vakar dienos susitikimą su ministru Turčinsku.

Vieša paslaptis, kad įvairios žydų organizacijos nesutaria jiems kažkada priklausiusio turto klausimais.