Pats A.Pocius šią informaciją DELFI šeštadienį paneigė.

"A. Pocius dėkoja už pasiūlymą, pateiktą per savaitraštį "Panorama", bet šiuo metu dirbti "Lietuvos geležinkeliuose neketina", - DELFI šeštadienį sakė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas.

Viena didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, kurioje 100 procentų akcijų valdo valstybė per Susisiekimo ministeriją, jau nuo seno vadinama socialdemokratų tėvonija. Savo laiku šiai bendrovei vadovavo socialdemokratų Vyriausybėje susisiekimo ministro pareigas ėjęs Jonas Biržiškis.

Jis atsistatydino kilus įtarimams, kad „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą konkursą Europos Sąjungos paramai gauti laimėjo konsorciumas, kurio vienai įmonių vadovavo jo žentas.

Priebėgą „Lietuvos geležinkeliuose“ šįmet rado ir po skandalo dėl kotedžų statybos Turniškėse iš Vyriausybės kanclerio pareigų pasitraukęs socialdemokratas Antanas Zenonas Kaminskas. Jis tapo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju informacinėms technologijoms.

Ne paslaptis, kad šioje bendrovėje ne vienus metus dirba dabartinio premjero Gedimino Kirkilo žmona Liudmila, vadovaujanti Vidaus administravimo tarnybai.

Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja J. Biržiškį pakeitęs Stasys Dailydka. Teigiama, kad šio vadovo pakeitimas galėjo būti planuotas jau anksčiau – „Lietuvos geležinkeliams“ pabandžius išsikovoti, kad ir į Kaliningradą, ir į Klaipėdą gabenamų krovinių pervežimo per Lietuvą tarifas būtų pakeltas maždaug 15 procentų, kaip padarė kaimynės Rusija ir Baltarusija.

Vis dėlto pernai šis tarifas buvo pakeltas tik 8 procentus, o neoficialiai tikinta, kad taip pasielgta nenorint užrūstinti Rusijos. Tiesa, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tuomet tvirtino politikų spaudimo nejaučiantis.

„Lietuvos geležinkelių“ vardas VSD skandale sumirgėjo pradėjus viešai svarstyti, kad praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijoje paslaptingomis aplinkybėmis žuvęs Lietuvos konsulato Gardine darbuotojas, saugumo karininkas Vytautas Pociūnas aktyviai domėjosi vadinamuoju 2K projektu dėl Rusijos krovinių srautų nukreipimo geležinkeliu į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus.

Saugumo karininkas net parengė pažymą, kurioje neigiamai įvertintas ir pats projektas, ir jame dalyvauti planavusi įmonė „Medial Trans“, 2005 metais įkurta buvusio Vakarų pramonės ir finansų korporacijos vadovo, dujų verslu užsiimančios įmonės „Dujotekana“ savininko Rimando Stonio. V. Pociūnas esą įžvelgė grėsmę, kad R. Stonys ne tik sukurs konkurenciją „Lietuvos geležinkeliams“, bet ir perims visus tranzitinius gabenimus Lietuvos geležinkeliais į Kaliningradą.

Su R.Stoniu šioje pažymoje sieti ir aukšti pareigūnai: buvęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Albinas Januška, šiuo metu patarinėjantis premjerui G. Kirkilui, bei 2004 metais į VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo postą deleguotas URM pareigūnas Darius Jurgelevičius.

Abu esą užtikrino „Dujotekanai“ stogą ir nulėmė pernelyg aktyviai veikusio V. Pociūno išsiuntimą į Baltarusiją.

Žinia, Susisiekimo ministerija žada šiemet pavasariop liberalizuoti geležinkelių rinką – vadinasi, krovinius patvirtinus atitinkamą tvarką galėtų gabenti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir kitos valstybinės įmonės arba akcinės bendrovės, gavusios licenciją ir saugumo sertifikatą.

Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko V. Pociūno parengtoje pažymoje minėta su „Dujotekana“ susijusi įmonė „Medial Trans“ dar pernai kreipėsi dėl licencijos vežti geležinkelių transportu. Licencija buvo suteikta, tačiau bendrovės planus suardė Seimas priėmęs įstatymą, ribojantį privačių įmonių veiklą gabenant krovinius. „Medial Trans“ veiklos galimybės tapo miglotos.

Iki šiol skelbta, kad nacionalinio saugumo sumetimais neliberalizuotas liks vadinamasis Kaliningrado koridorius, kuris, ne paslaptis, labiausiai domina ne tik verslininkus, bet ir su kai kuriais jų siejamas kitų šalių specialiąsias struktūras.