Tačiau politologai ir rinkimų specialistai tvirtina, kad iš televizijos ekrano ar scenos pažįstamų žmonių pavardės kandidatų sąrašuose greta patyrusių politikos veikėjų neretai atrodo juokingai ir nuvertina politiką. Jų tikinimu, garsenybė gali padėti pelnyti vieną kitą papildomą mandatą, bet negarantuoja triuškinamos pergalės rinkimuose.

  • Po „Keliai, mašinos, žmonės" – į Seimą

  • Žvaigždėmis žibės konservatorių sąrašai

  • Lygina su realybės šou

  • Žinoma pavardė gali išplėsti elektoratą

  • Rinkėjai vadovaujasi ne protu, o emocijomis?

    DELFI skaitytojų apklausos rezultatai rodo, kad net 81 proc. atsakiusiųjų jokia žvaigždė nepaskatintų balsuoti už vieną ar kitą partiją. Žinoma pavardė bet kokiu atveju suviliotų vos 1 proc. apklausos dalyvių. Likusiųjų nuomonė priklausytų nuo populiarų veikėją prisiviliojusios partijos (11 proc.) arba žvaigždės (6 proc.).

    Po „Keliai, mašinos, žmonės" – į Seimą

    Foto: DELFI

    Visuomenei pažįstami žmonės, iki tol neturėję nieko bendro su politika, – rašytojai, dainininkai, aktoriai, menininkai, žurnalistai – dar nepriklausomybės aušroje neretai ryždavosi įsitraukti į politinę veiklą. Jie dalyvaudavo Sąjūdžio mitinguose, garsiai reikšdavo savo poziciją kovoje už nepriklausomybę nuo Maskvos, kai kurie net išmėgino laimę rinkimuose.

    Taip į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą pakliuvo operos solistė Nijolė Ambrazaitytė, žurnalistas Vytautas Kvietkauskas, rašytojai Kazimieras Saja ir Saulius Šaltenis, aktorė Nijolė Oželytė. Kai kurie iš jų parlamentarais išbuvo po kelias kadencijas. Prie rašytojų parlamentarų būrio vėliau prisijungė Jonas Avyžius.

    1996-ųjų ir 2000-ųjų rinkimai sėkmingi buvo žurnalistams. Seimo nariu dukart tapo Virginijus Martišauskas, nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio Lietuvos televizijoje, vėliau – LNK kūręs populiarias laikas „Keliai, mašinos, žmonės", „01, 02, 03", „Keturi ratai". Parlamentare keletą metų buvo Lietuvos televizijos žurnalistė Dalia Kutraitė.

    Darbas televizijoje duris į Seimą atvėrė ir buvusiai „Panoramos" žurnalistei Nijolei Steiblienei, kuriai taip pat teko padirbėti laidoje „Keliai, mašinos, žmonės", vėliau – laidoje „Be tabu". Išpopuliarėti bei tapti Seimo nariu ekranas padėjo ir lituanistui, viktorinos „Moki žodį – žinai kelią" vedėjui Arvydui Vidžiūnui. Šios kadencijos Seime dirba keli buvę žurnalistai - N. Steiblienė, Skirmantas Pabedinskas, kuriam irgi yra tekę rengti reportažus laidai „Keliai, mašinos, žmonės", parlamento senbuvis Česlovas Juršėnas, Jonas Čekuolis, kurio balsas keletą metų skambėjo ne tik iš televizijos ekranų, bet ir radijuje. Beje, „Keliai, mašinos, žmonės" vedėju yra buvęs ir V. Kvietkauskas.

    Rinkėjai politiko gyslelę įžvelgė ir ne vieno muzikos pasaulio atstovo viduje. Praėjusios kadencijos Seime dirbo operos solistas Eduardas Kaniava, į šios kadencijos parlamentą buvo išrinktas, tačiau dėl kultūros ministro posto mandato atsisakė jo kolega Vladimiras Prudnikovas. Į politiką pasuko ir džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas, muzikos gerbėjams geriau pažįstamas Kongo pseudonimu.

    Kai kuriems pramogų pasaulio atstovams sėkmė šypsojosi tik savivaldos rinkimuose. Buvęs vienos populiariausių grupių „Rondo" narys, agentūros „Factum" duomenimis, ilgiausiai populiariausia lietuviška daina buvusios „Tau" autorius Laimontas Dinius nuo 1999 metų priklauso Šiaulių miesto tarybai. Kauno rajono tarybos narys yra humoristas Artūras Orlauskas, o uostamiesčio tarybos – dainininkas Edmundas Kučinskas. Į Trakų rajono savivaldybę buvo išrinktas ir net mero kėdėje pasėdėjo rašytojas Edmundas Malūkas.

    Bene ryškiausiai iš visų žvaigždžių politikoje sužibėjo humoristo karjerą televizijoje pasirinkęs ekonomistas Vytautas Šerėnas. 2002 metų prezidento rinkimuose humoristui, vos keliomis dešimtosiomis procento nusileidusiam tuometiniam Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui ir aplenkusiam tokius patyrusius politikus kaip Kazimira Prunskienė, Vytenis Andriukaitis, Eugenijus Gentvilas, Kazys Bobelis, Kęstutis Glaveckas, pavyko užimti ketvirtą vietą

    Dar vienam kandidatui į prezidentus, „nužengusiam" iš televizijos ekrano, – aktoriui Remigijui Vilkaičiui 1993 metų rinkimai nebuvo tokie sėkmingi.

    Žvaigždėmis žibės konservatorių sąrašai

    Foto: LNK

    Prieš kitų metų vasarį vyksiančius savivaldos rinkimus į kovos dėl rinkėjų balsų frontą partijos meta naujas pramogų pasaulio veikėjų pajėgas.

    Antai opozicinės Tėvynės sąjungos kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąraše turėtų atsidurti politologo peliuko Sūrskio personažą televizijos laidoje sukūrusio Algio Ramanausko – Greitai pavardė. Vidinis reitingavimas parodė, jog patys konservatoriai kolegą, kuris praėjusiame dešimtmetyje „Radijo šou" laidomis ir dainomis buvo susikūręs prieštaringą reputaciją, kandidatų sąraše norėtų įrašyti trečiuoju numeriu.

    Tiesa, A. Ramanauskas – Greitai nėra politikos naujokas – jis jau senokai dalyvauja Tėvynės sąjungos veikloje, yra partijos tarybos narys.

    Jau praėjusiuose Seimo rinkimuose į konservatorių kandidatų sąrašą buvo įrašytas šios partijos narys, TV3 laidos „TV pagalba" vedėjas Gediminas Jaunius.

    Tėvynės sąjungos kandidatų sąraše Kauno rajono tarybos narės mandato ketina siekti dainininkė Liveta Kazlauskienė. Ji tvirtino sulaukusi ne vienos partijos siūlymo dalyvauti rinkimuose, tačiau pasirinko konservatorius. Atlikėja jau šešerius metus aktyviai dalyvauja Karmėlavos seniūnijos valdyme, pastaruosius dvejus metus yra šios seniūnijos tarybos pirmininkė.

    Tuo tarpu grupės ŽAS nariui Linui Zareckui – Chorui patikėta vadovauti Liberalų sąjūdžio rinkimų štabui.

    Lygina su realybės šou

    Politologas Alvidas Lukošaitis vadinamųjų žvaigždžių įtraukimą į kandidatų sąrašus vertina itin skeptiškai. „Žvaigždės man neatrodo rimtai, bet mes nuo to nepabėgsime. Viena kita žvaigždutė paprastai atsiranda, įsižiebia, šmėkšteli kaip kometa ir sudega, - DELFI kalbėjo politologas. – Žinoma pavardė padeda kaip reklaminis triukas. Svarbu, kad tokios žvaigždės neįgautų lemiamo svorio, kad jos netaptų juodosiomis skylėmis, susiurbiančiomis visuomenės pasitikėjimą ir visą racionaliąją politikos pusę."

    Anot pašnekovo, dažna pramogų pasaulio garsenybė greičiausiai yra įsitikinusi, kad jei sulaukė populiarumo vienoje srityje, gali pabandyti sėkmę ir kitur. Juos guodžia tai, kad nesėkmės atveju galėtų vėl imtis ankstesnės veiklos – dainavimo, vaidinimo, darbo televizijoje. Bet toks nusiteikimas esą nerodo politiko profesionalumo ir atsakingumo.

    „Norėtųsi, kad į politiką ateitų profesionaliai pasirengę žmonės. Profesionalumas pasiekiamas trinant vieną vietą partinėse organizacijose, pradedant nuo apačių, skyrių, po truputį užsitarnaujant kolegų pasitikėjimą, suprantant, ką reiškia politikų etika, interesų konfliktas, tarnavimas žmonėms", - vardijo A. Lukošaitis.

    „Apsaugok Dieve! Būtų vargo vakarienė, - emocingai į klausimą, ar žvaigždės į rinkimus nepriviliotų daugiau jaunų ar politika nesidominčių žmonių, sureagavo pašnekovas. – Tai gal padarom „Kelią į žvaigždes" arba „Dangų", pasitelkiame reklamos specialistų, pažiūrime, kas geriau plaka liežuviais, ir gausime puikų pokštą. Turėtume pokšto demokratiją, kuri netrukus sprogtų kaip burbulas ir daug ką aptaškytų."

    Politologo įsitikinimu, rinkėjų aktyvumą kur kas labiau sustiprintų galimybė piliečių organizacijoms kelti savo kandidatus, elektroninio balsavimo ar tiesioginių merų rinkimų įteisinimas. „Man kaip rinkėjui visiškai nesvarbu, ar tarp kandidatų yra žvaigždė. Aš tikrai nebalsuočiau už tokį veikėją. Politiko veiklos pagrindas pasitikėjimas juo, todėl balsuočiau už tą kandidatą, kuris, žinau, yra sąžiningas, kvalifikuotas, tesintis savo žodį, atsakingas, matantis plačiau nei sau po kojomis", - kalbėjo A. Lukošaitis.

    Tačiau jis pripažino, kad žvaigždės gali paskatinti Lietuvos rinkėjus paskutinę minutę pakeisti savo pasirinkimą ir atiduoti balsą už kitą partiją: „Tai N kartų patvirtinta. Pas mus rinkėjų balsavimo lakumas yra milžiniškas – rinkėjai lengvai metasi nuo vienų prie kitų partijų. Kartu kyla grėsmė politiniam stabilumui."

    Žinoma pavardė gali išplėsti elektoratą

    Viešųjų ryšių bendrovės „Pro Group" vadovas Laurynas Filipavičius paragino nesureikšminti į politiką pasukančių žvaigždžių indėlio siekiant sėkmės rinkimuose. Anot jo, esminis klausimas, kurį vertėtų kelti kalbant apie populiarių veikėjų žygį į politikos tiesiąją, - jų pačių motyvacija.

    „Tarkime, Tėvynės sąjunga nusprendė imtis „atsijauninimo" strategijos, kurios tikslas – pritraukti kuo daugiau jaunimo (nes šios partijos elektoratas yra vyresnio amžiaus, nusistovėjusių pažiūrų). Šiuo atveju Algis Greitai yra puiki priemonė, tačiau ar tai padės partijai užsitikrinti sėkmę savivaldos rinkimuose, sunku prognozuoti. – teigė L. Filipavičius. – Visai kitaip yra, jei toks sprendimas grįstas nauja partijos strategine linija. Tuomet jis teisingas, nes būtent ši partija yra viena iš turinčių mažiausiai gerbėjų tarp jaunimo, o Algis Greitai gali padėti spręsti šią problemą."

    Pasak viešųjų ryšių specialisto, net ir tai įvyktų iš dalies, nes norint pritraukti tam tikrą elektoratą, vien žinomumo ar žvaigdės įvaizdžio nepakanka. Esą reikalinga aiški ir konkreti strategija, programa, tikslai ir kiti motyvaciniai veiksniai, galintys padėti užmegzti abipusį ir efektyvų santykį tarp jaunimo ir partijos.

    „Kalbant apie šiuos savivaldos rinkimus, esu linkęs stipriai abejoti partijos, jos narių žinomumo ar publikų vertinimo įtaka galutiniam rezultatui. Panašu į tai, kad lemiantis veiksnys bus paskutinė diena. Manau, kad laimės tas, kuris geriausiai sudalyvaus paskutinėje „rinkimų maratono" estafetėje", - pažymėjo pašnekovas.

    Foto: "Ekstra"

    Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas taip pat tikino, kad žymaus žmogaus įtraukimas į kandidatų sąrašą dar nėra didelės sėkmės garantija. Tiesa, kadangi savivaldos rinkimuose vadinamasis praeinamumo barjeras yra žemas – iš daugiau nei 600 kandidatų sąrašų jį įveikia maždaug du trečdaliai, o kova iš esmės vyksta dėl mandatų skaičiaus, esą net viena kita žvaigždė gali padėti iškovoti papildomą vietą taryboje.

    Anot Z. Vaigausko, rinkėjams patinkantys politikai turi kur kas daugiau galimybių laimėti rinkimus nei šou pasaulio veikėjai. Pavyzdžiui, 2000 metų Seimo rinkimuose iš maždaug 80 kandidatavusių parlamentarų mandatus iškovojo apie 60.

    Rinkėjai vadovaujasi ne protu, o emocijomis?

    Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo Raimundo Aleknos teigimu, populiaraus dainininko, aktoriaus ar sportininko pasirodymas politikos arenoje gali paskatinti rinkėjus balsuoti už juos ar jų atstovaujamas partijas.

    „Tokiu atveju apeliuojama į žmonių emocijas. Yra tam tikros simpatijos, antipatijos. Juk rinkdamiesi, už ką balsuoti, mažai kas vadovaujasi racionaliais išskaičiavimais, dažniau partijas rūšiuoja pagal pažįstamus asmenis. Galų gale tai gali net tapti akstinu neignoruoti rinkimų", - kalbėjo psichoterapeutas.

    Tačiau jis pripažino, kad į savo būrį pritraukdami žinomus veikėjus politikai rizikuoja, mat jei žmogui nepatinka viena ar kita žvaigždė, jis gali nusisukti nuo tam tikros partijos.

    Pats R. Alekna priklauso Tėvynės sąjungai, yra Vilniaus miesto tarybos narys. Jis patikino, kad tiek A. Ramanauskas – Greitai, tiek G. Jaunius politikoje nėra visiški naujokai, jau kurį laiką pakankamai aktyviai reiškiasi partijos veikloje.

    „Tai, kad pas mus kol kas bene daugiausia žvaigdžių, tik sutapimas. Esu linkęs galvoti, kad pas mus žmonės eina visų pirma dėl savo įsitikinimų, politinių pažiūrų. Priešingu atveju būtų visiški avantiūristai. Konservatyvumas yra brandesnių asmenybių ideologija", - pabrėžė R. Alekna.