Buitinių vartotojų sąjunga, prieš susidarydama savo nuomonę apie šią naujovę, susipažino su minėto įstatymo projektu. Aiškintasi, kaip bus reglamentuojamos žmonių palaikų laidojimo, kremavimo, balzamavimo sąlygos ir tvarka, šių paslaugų teikimo licencijavimas, duomenų kaupimas ir saugojimas, laidojimo paslaugas teikiančių įmonių teisės ir pareigos, jų veiklos priežiūra ir kontrolė, nustatomi pagrindiniai kapinių ir krematoriumų eksploatavimo reikalavimai.
„Be abejo, įstatymo projekto straipsniai „ Kapo vietos panaudojimas“ ir „Kapinių bendrieji reikalavimai“ reikalauja plačios diskusijos. Svarstytina ar nebūtų tikslinga kapines skirstyti pagal religines konfesijas, arba gal būt net rengti joms atskiras kapines ir panašiai“, - svarstė A.Miškinis.
Kapo vietos žemė yra valstybės nuosavybė, todėl, buitinių vartotojų sąjungos nuomone, jos naudojimas turi būti nustatomas sutartimi. „Ta sutartis gali būti vadinama ir nuomos sutartimi, tačiau mokestis turi būti grynai simbolinis“, - įsitikinęs sąjungos prezidentas.
Kalbėdamas apie žmonių laidojimo problemas, A.Miškinis užsiminė apie tai, kad pasirenkant kapo vietą visą laiką klestėjo ir klesti korupcija, kurią buitininkai siūlo mažinti, pavyzdžiui, steigiant mokamas kapines.
Buitinių paslaugų sąjungos nuomone, įstatymo projekto autoriai, du medikai Vida Marija Čigriejienė ir Antanas Matulas, atliko labai didelį ir visiems mums naudingą darbą ir buvo nepelnytai už tai žeminami.
„Viso to buvo galima lengvai išvengti, jei įstatymo projektas, prieš teikiant jį Seimui, būtų buvęs aptartas su visuomeninėmis organizacijomis“, - sakė A.Miškinis.