Mergina, dirbusi statybos bendrovėje personalo vadybininke-administratore, skundėsi laikinai einančio direktoriaus pareigas asmens elgesiu. Vilnietė vėliau buvo priversta išeiti iš darbo ir dėl grąžinimo į darbą ketina bylinėtis teisme.

Vilnietė skunde rašė, jog jos adresu buvo pasakyta daug vulgarių žodžių, priekabiautojo elgesys vertė ją nervintis, ji jautėsi pažeminta, buvo kišamasi į jos asmeninį gyvenimą, braunamasi į jos asmeninę erdvę. Vadovo žodžiai skambėjo lyg pareiškimas, jog ji turinti jam „atsidėkoti“, jei nori likti darbe.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme pateikiamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimas – tai nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Įstatymu numatytos tokios bausmės už lygių galimybių pažeidimus: įspėjimas, siūlymas nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, tyrimo medžiagos perdavimas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai; arba bauda nuo 100 iki 2 tūkstančių litų.

Anksčiau dėl nepakankamų įrodymų bei dėl to, jog aukos nurodyti liudininkai dažnai persigalvodavo ir atsisakydavo liudyti, niekas nebuvo nubaustas. Tokio pobūdžio skundų tyrimą apsunkina ir tai, jog visuomenė dažnai dėl to kaltina pačias seksualinį priekabiavimą patyrusias merginas, tą patvirtina ir neseniai Lietuvoje atlikti tyrimai.

Anot Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės, šiuo atveju mergina pateikė pakankamai įrodymų, ko negalima buvo pasakyti apie anksčiau dėl seksualinio priekabiavimo besikreipiančias moteris.

2006 m. vasarą daryti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų tyrimai rodo, kad Lietuvoje seksualinį priekabiavimą bent kartą patyrė 21 procentas moterų ir 15 procentų vyrų.

Dėl seksualinio priekabiavimo 2006 m. gautas vienas skundas. 2005 m. buvo 3 tokie skundai.