Radikalios permainos – po rinkimų
Būtent dėl artėjančių rinkimų galima laukti politinių jėgų persigrupavimų ir pačių įvairiausių koalicijų. „Partijos yra suinteresuotos kuo geresniais rezultatais, o kai kurios – tiesiog politiniu išgyvenimu. Naujų grupavimųsi pirmieji požymiai yra jau šiandien”, – teigia A. Krupavičius.
Vienas ryškiausių iš minimų požymių – Naujosios sąjungos vadovo Artūro Paulausko siūlymai Darbo partijai, Pilietinės demokratijos partijai bei Liberalų sąjūdžiui jungtis į vadinamąjį Centro bloką.
Kad A. Paulausko veiksmai orientuoti į savivaldos rinkimus pritaria ir politologas Mindaugas Jurkynas. „Tai yra noras būti labiau matomiems, noras turėti didesnį politinį svorį, kai nėra galimybių dalyvauti priimant politinius sprendimus”, – tvirtina politologas.
Tuo metu Darbo frakcijos seniūnas Seime Jonas Pinskus mano, kad A. Paulausko pasiūlymas nėra susijęs su rinkimais. „Tiesiog kairės ir dešinės silpnumas skatina centro stiprėjimą. Dešinės ir kairės nebėra.
Dabar konservatoriai palaiko socialdemokratus. Toks jų ideologijų susipainiojimas skatina centro jėgos susidarymą. Manau, kad ji iš tiesų gali susidaryti, ir net labai stipri”, – įsitikinęs J. Pinskus.
Nors judėjimas tarp politinių jėgų tikrai vyks, tačiau A. Krupavičius nelinkęs tikėti, kad iki savivaldos rinkimų galėtume sulaukti radikalių persiskirstymų. Jų greičiausiai reikėtų laukti po rinkimų. „Savivaldybių rinkimų rezultatai bus tam tikras atskaitos taškas ir realus partijų galimybių įvertinimas.
Po to gali įvykti įvairių poslinkių, jei savivaldybių rezultatai gerokai skirsis nuo to, ką rodo dabartinės viešosios nuomonės apklausos”, – prognozuoja politologas.
Daugės darbo užkulisiuose
M. Jurkynas teigia, kad būsimą politinį sezoną ženklins ir mažumos Vyriausybės išbandymai, nes „bet kokia problema, nesant konservatorių ar kitos partijos paramos, šiai centro kairiosios mažumos Vyriausybei gresia nestabilumu”.
Pasak politologų, vienas didžiausių išbandymų Vyriausybei bus biudžeto tvirtinimas. „Balsavimo dėl jo Seime rezultatai parodys, ar mažumos Vyriausybė iš tikrųjų yra pakankamai stabili”, – sako A. Krupavičius.
Ar artėjantys savivaldos rinkimai bei įvairios politinės peripetijos netrukdys įstatymų leidybos darbui? Socialdemokratas Česlovas Juršėnas mano, kad nors užkulisinės kovos bus, parlamentarai savo darbą atliks.
Č. Juršėno nuomone, tą turėtų garantuoti ir socialdemokratų susitarimas su konservatoriais. „Aš juos laikau rimta partija ir tikiuosi, kad jie laikysis susitarimo ir pagrindiniais klausimais mes rasime konsensusą”, – sako socialdemokratas.
Č. Juršėnas atkreipia dėmesį į tai, kad ateinantį politinį sezoną bus daug darbo, susijusio su įstatymų leidyba, kurio nesimatys viešai. „Reikės susėsti dviem, keturiems ar penkiems, t. y. ar įgaliotiems koalicijos ir opozicinės, bet mus palankančios frakcijos atstovams, arba tam tikrai grupei iš koalicijos ir grupei iš konservatorių ir susiderinti pozicijas kai kuriais klausimais”, – teigia Č. Juršėnas.
Sėkmingai interpeliacijai galimybių nedaug
A. Kubiliaus prognozuoja, kad ateinančiame sezone daugiausia chaoso gali kilti dėl problemų Darbo partijoje ir su jomis susijusios šios partijos veiklos. „Vieną dieną jie norės griauti Vyriausybę, kitą – eiti į ją, trečią – manys, kad reikia apskritai išsivaikščioti”, – mano A. Kubilius.
Darbo partijos narys J. Pinskus tikisi įdomaus politinio sezono. „Vien dėl to, kad pirmą kartą mūsų istorijoje yra mažumos Vyriausybė. Opozicija labai spalvinga, turint omenyje, kad joje tiek mes, Darbo partija, tiek konservatoriai. Ir aišku, dėl opozicijos lyderio bus įdomu. Be to, padėtis dėl Seimo pirmininko trapi”, – sako J. Pinskus.
Šią savaitę apie galimą interpeliaciją Viktorui Muntianui dėl jo viešų pasisakymų apie teismų darbą, nesuderinamų su Konstitucija ir Teismų įstatymu, pirmieji prabilo būtent Darbo partijos atstovai. Ketvirtadienį parašus jai inicijuoti pradėjo rinkti liberaldemokratai. A. Krupavičiaus nuomone, jei interpeliacija būtų surengta, atsirastų papildoma trintis Seime ir kiltų grėsmių mažumos Vyriausybės išlikimui.
Vis dėlto nors interpeliacijai parengti balsų greičiausiai užtektų, tačiau vargu ar ją pavyktų priimti. Pasak M. Jurkyno, žinant, kad V. Muntiano šalininkai yra koalicinės Vyriausybės dalis, o ši suinteresuota ilgalaikiu darbu ir stabilumu, neturėtų būti prielaidų ir Seimo pirmininkui nuversti. Konservatoriai dėl interpeliacijos entuziazmo kol kas taip pat nerodo.
A. Kubiliaus teigimu, pirmiausia reikalingi teisiniai vertinimai, kaip reaguoti į teismo nutartį, konstatuojančią, jog Seimo pirmininkas pažeidė Konstituciją, nes panašių atvejų iki šiol nebuvo. Sulaukus teisinių vertinimų, konservatorių lyderio teigimu, gali kam nors kilti noras įvertinti V. Muntiano elgesį ir politiškai.
Dėmesys – finansiniams klausimams
Tiek pagal Konstituciją, tiek pagal Seimo statutą rudens sesija yra biudžetinė sesija. Taigi vienas pagrindinių sesijos prioritetų bus biudžeto tvirtinimas. Pasak Č. Juršėno, kuris yra atsakingas už galutinės Seimo sesijos darbų programos sudarymą, greičiausiai bus svarstomi ir kiti su biudžetu susiję finansiniai mokestiniai reikalai.
Anot socialdemokrato, tikėtina, kad bus siūlymų dėl mokesčių pertvarkymo, kai kurių iš jų mažinimo. Į darbotvarkę turėtų būti įtrauktas ir pensijų išmokų didinimo klausimas.
Rudens sesijoje daug dėmesio ketinama skirti teisinės sistemos reikalams. Č.Juršėno teigimu, turi būti priimtas naujasis Teismų įstatymą, į kurį po Konstitucinio Teismo sprendimo vienoje byloje reikia dar įtraukti ir Teisėjų algų įstatymą. Seimo taip pat laukia didelis kiekis su integracija į ES susijusių įstatymų.
Konservatoriams, kurių parama valdančiajai koalicijai labai svarbi, be biudžeto labiausiai rūpintys klausimai yra ES pinigų panaudojimo strategija, partijų susitarimas dėl kovos su korupcija, nacionalinė energetikos strategija bei Teismų įstatymas.
Tuo metu didžiausia opozicinė jėga – Darbo partija – prioritetų neišskiria. Pasak J. Pinskaus, partijos kolegos dabar nagrinėja įstatymų paketą, gautą iš Vyriausybės, ir svarsto kurie iš jų atitinka jų programą, o kurie ne.
Užsienio politikoje, anot politologo M. Jurkyno, iššūkiu ir toliau liks santykiai su Rusija. „Matome ir „Mažeikių naftos” reikalus, ir kitus dalykus, kur yra daug negeranoriško Rusijos elgesio”, – sako politologas. Jo teigimu, aktualūs išliks ir euroatlantinės narystės reikalai bei nuoseklus ruošimasis euro įvedimui.