Nuo pirmadienio Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, politologas Lauras Bielinis pradės dirbti prezidento Valdo Adamkaus patarėju. Socialinių mokslų daktaras, rinkimų technologijų ir politinės elgsenos ekspertas pakeis rugpjūčio pradžioje iš pareigų atleistą patarėją vidaus politikos klausimais Darių Gudelį.
Vienas žymiausių ir dažniausiai viešojoje erdvėje pasirodančių šalies politologų DELFI tikino negalėjęs atsisakyti tokio žmogaus kaip V. Adamkus pasiūlymo prisijungti prie jo komandos. „Jo asmenybė savaime buvo argumentas pasakyti „taip“, - sakė L. Bielinis.
Jis sutiko su nuomone, kad politikams ir valstybės pareigūnams pradėjo rūpėti, kaip kuo kvalifikuočiau priimti vienus ar kitus sprendimus. Būtent todėl į patarėjų komandas kviečiami politologai, nuolat kritiškai vertinantys politikų žingsnius ir per žiniasklaidą ar įvairias diskusijas duodantys savo patarimų.
„Sveikinu tokią tendenciją, nes patarėjas turi būti pakankamai kvalifikuotas, dirbti atsakingai. Man pačiam kol kas, deja, trūksta praktinės patirties šioje srityje“, - kalbėjo būsimasis prezidento patarėjas.
L. Bielinis tikino einantis dirbti valstybės vadovo patarėju ne ilgesniam laikui, nei V. Adamkaus kadencija. Po to jis planuoja grįžti prie dabartinės savo veiklos ir nesiekti nei politinės karjeros, nei likti valstybės tarnyboje.
Būsimasis V. Adamkaus patarėjas įsitikinęs, kad ligšioliniams kolegoms nebus sunku objektyviai vertinti jo veiklą: „Jų garbės reikalas bus vertinti principingai, teisingai ir objektyviai. Žinau, kad gausiu pylos už kiekvieną klaidelę, o sulaukęs kritikos pats pirmas paskambinsiu patarimo. Kartu laukiu ir jų pagalbos.“
Premjerui Gediminui Kirkilui užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais nuo rugsėjo patarinės politologas Mindaugas Jurkynas.
Seimo Informacijos analizės skyriuje jau ne vienerius metus dirba politologas Alvidas Lukošaitis. Jis vadovauja parlamentinių tyrimų poskyriui.
Be to, esama nemažai politologų, kurie atviriau ar netiesiogiai išreiškia palankumą vienai ar kitai partijai. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius dažnai dalyvauja Valstiečių liaudininkų sąjungos renginiuose, skaito pranešimus.
Buvusių kolegų darbą vertins principingai
Anot TSPMI vadovo Raimundo Lopatos, politologų įsiliejimas į politikų ir valstybės pareigūnų komandas yra natūralus dalykas. Jų bendradarbiavimas esą nėra naujas dalykas. Tiesa, TSPMI direktorius pripažino, kad būsimieji prezidento ir premjero patarėjai atrodo „šiek tiek neįprastai, nes atsidūrė pirmųjų žmonių aplinkoje“.
„Tai yra natūralus procesas. Aš laikausi atvirų durų principo, - teigė R. Lopata. – Mūsų profesinė veikla orientuota į valstybinių interesų tenkinimą. Tai yra ne tik šnekėjimas, bet ir bandymas realizuoti tam tikras idėjas.“
Kartu TSPMI vadovas patikino, kad nei politologams yra sunku kritiškai ir principingai vertinti kitoje barikadų pusėje atsidūrusių kolegų, nei jiems sunku politikų sprendimų vertinimą pakeisti į patarinėjimą jiems.
Baiminasi politikos ir politologijos susiliejimo
Rašytojas ir publicistas Saulius Stoma politologų darbą aukštų pareigūnų komandose įvertino palankiai, nes turint gerus patarėjus sustiprėja jų intelektualinis potencialas. Tačiau kartu jis pripažino, kad tokiu būdu į visumą susilieja „tie, kurie daro, ir tie, kurie komentuoja“.
„Blogiausia, kai neaišku, kas yra kas, ar politologas tėra samdomas, ar pats daro politiką, įsivyrauja pilka terpė. Be to, atsiranda grėsmė, kad pradeda veikti įvairūs interesai“, - DELFI kalbėjo rašytojas.
Kartu S. Stoma teigiamai įvertino tai, kad politologai aiškiai įvardija savo politines pažiūras ir kuri politinė ideologija jiems yra artimiausia. „Jie turėtų būti laisvi ir ginti idėjas, o ne žmones. Tokiu būdu politologas socdemas turėtų įnirtingiausiai kritikuoti Socialdemokratų partiją, jei ji nesilaikytų kairiųjų idėjų, o konservatorius – šią politinę jėgą, jei ji nukryptų į kompromisus su politiniais priešininkais.“