Oficialiai susitikimams su rinkėjais Seimo nariams numatyta viena laisva diena per savaitę, tačiau didžioji dalis tautos išrinktųjų ir kadencijos metu teskiria vos dieną dvi per pusmetį tiems, kas už juos balsavo, o vasarą tarnystę tautai prisimena tik vienas kitas.

Informacija apie Seimo narių susitikimus skelbiama Seimo interneto svetainėje. Čia galima sužinoti, kur ir kada tautiečių laukia jų deputatas. Pasirodo, laukia ne visi. Liberaldemokratų frakcijos puslapis tuščias. Ar tvarką ir teisingumą deklaruojantys Remigijus Ačas, Marija Pavilionienė, Julius Veselka pamiršo atlikti savo pareigą – rūpintis žmonių bėdomis? O gal Onutė Valiukevičiūtė dainomis gydo savo rinkėjų sielas, taip išspręsdama jų socialinius rūpesčius?

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių – viso labo tik penki, viena jų – Margarita Starkevičiūtė – Lietuvos labui darbuojasi Briuselyje. Sauliui Lapėnui atstovauja jo padėjėja, kuriai nurodoma skambinti mobiliuoju telefonu. Du kartus pabandžius, garso operatorė pranešė, kad numeris nenaudojamas. Gal tai – tik sutapimas. Juk padėjėja irgi turi teisę atostogauti.

Pamiršo informuoti rinkėjus

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, Seime vadinamas interpeliacijų rengimo kolegoms mėgėju, pastarąjį kartą savo rinkėjus pamalonino gegužės 19 d. Klaipėdoje, nors dauguma kitų frakcijos narių skelbia apie reguliarius susitikimus su piliečiais.

Kęstutis Glaveckas suspėja ir atostogauti, ir su žmonėmis susitikti. Jo nuomone, šios atostogos seimūnams – ne kokios.

„Atostogų reikia atpalaiduoti galvą ir kūną. Šiais metais, manau, daugeliui Seimo narių atostogos yra blogos, nes jų galvos, nepaisant to, kad kūnai ilsisi Palangoje arba Kretoje, yra būsimų rudens politinių batalijų verpetuose. Ir visi kasnakt sapnuoja, kaip čia bus su ta mažumos dauguma ir Vyriausybe. Aš geriausiai jaučiuosi meškeriodamas kur nors ežere arba namie dažydamas tvorą.“

Frakcijos kolegė Dalia Teišerskytė susitinka su rinkėjais net du kartus per savaitę, tačiau dabar irgi atostogauja. Sutapimas ar sunkios sesijos nuovargis, bet apie tai, kad rinkėjų nepriims, informuoti pamiršo. Laimė, Seimo narės kabinetas yra Kaune, grožio salone „Holivudas“, todėl atsiras, kas interesantui praneštų, kada atvykti kitą kartą.

Užtat Algis Kašėta darbą suplanavęs net dvejus metus į priekį – iki kadencijos pabaigos. Jis jau šiandien žino, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. spręs Dainavos rinkėjų problemas.

Pilietinės demokratijos frakcijos seniūnas Andrius Baranauskas pastarąjį kartą rinkėjus į priėmimą kvietė balandžio pradžioje, dar būdamas Darbo partijos nariu. Jo pavaduotojas frakcijoje Henrikas Žukauskas rinkėjams apskritai neskiria laiko. Regis, savo vadovų pėdomis seka ir naujai susibūrusi komanda. Nėra informacijos apie Vladimiro Orechovo, Romo Venclovo, Algimanto Matulevičiaus, Jono Liongino susitikimus su rinkėjais. Tiesa, nelabai aišku, kas yra tasai „pilietininkų“ demokratų rinkėjas.

Jūrininkai tebemyli jūrą

Įdomų įrašą randame mišrios Seimo narių grupės internetiniame puslapyje. Prie vienintelės pavardės skelbiama: „LR Seimo narės Violetos Boreikienės priimamojo darbo laikas antradieniais nuo 9 iki 12 val.“ Būtų gerai sužinoti, kur yra tasai priimamasis, nes nenurodomas nei adresas, nei telefono numeris.

Žvilgtelėjus į Naujosios sąjungos frakcijos susitikimų su rinkėjais sąrašą, galima pamanyti, kad frakcijoje – tik keturi nariai.

Nijolės Steiblienės ir Valerijaus Simulik susitikimai su rinkėjais baigėsi birželį, Artūro Paulausko gegužę, o Vilijos Blinkevičiūtės – kovą. Kiti frakcijos nariai, pavyzdžiui, Vaclovas Karbauskis, Artūras Skardžius, Alvydas Sadeckas, Gediminas Jakavonis, ko gera, įsipareigojimų rinkėjams neturi arba tarnauja jiems kokiu nors kitu, tik jiems žinomu būdu.

Antanas Valionis, kaip matyti, neturėjo galimybės susitikti su žmonėmis nuo kadencijos pradžios. Būdamas užsienio reikalų ministru, jis daugiau laiko praleisdavo užsienyje nei Lietuvoje, tačiau dabar, tapęs Seimo nariu, pranešimų apie susitikimus irgi neskelbė.

Vaclavo Stankevičiaus susitikimų su rinkėjais sąrašo irgi nebuvo, tačiau jis tvirtino, kad ir atostogas leidžia savo rinkimų apygardoje Klaipėdoje.

„Aš gyvenu prie Baltijos jūros, todėl man nėra būtinybės kur nors skristi, važiuoti, ieškoti jūros. Kaip profesionalus jūrininkas galiu pasakyti, kad geriausios man atostogos – ant jūros kranto ir su šeima. Kitaip neįsivaizduoju poilsio. Kruizas manęs nevilioja, matyt, pernelyg profesionalus požiūris į jūrą – ji man seniai nebe romantika. Aš tebemyliu jūrą, tačiau į ją išplaukti nenorėčiau. 17 metų dirbau toje sistemoje ir visada kuo greičiau norėjau atsidurti krante.“

Be kaklaraiščio

Nors Seimo nariai – irgi žmonės, ir jiems priklauso atostogos, tačiau socialdemokrato Česlovo Juršėno nuomonė kitokia: „Nėra termino kaip Seimo narių atostogos. Yra laikas tarp sesijų, kurį Seimo nariai tvarko kaip nori, jeigu Seimo valdyba nenumato kitaip“.

Etikos protokolo ekspertas Arminas Lydeka irgi neleido tautos išrinktiesiems visiškai atsipalaiduoti net poilsio metu.

„Jeigu esi aukšto rango politikas, tai net vykstant atostogauti į kitą šalį organizuojamas neoficialus vizitas. Tai reiškia, kad nebus jokių dalykinių susitikimų ir renginių, tiesiog pranešama tai valstybei, kad nekiltų kokių nors nesusipratimų. Aukšto rango politikams nepatariama vykti į konfliktiškas valstybes ne tik todėl, kad pavojinga gyvybei, bet ir dėl to, kad tokiu būdu protokoliškai būtų išreiškiama pozicija dėl paties konflikto.

Tai nėra poilsiaujančio, pavyzdžiui, Jono pozicija. Tai pozicija politiko, todėl tokias šalis, kur įtempta situacija, rinkimų kovos, pilietiniai konfliktai, reikėtų rinktis atsargiau. Šiaip politikams problemų neturėtų kilti, nes atostogos yra asmeninis dalykas.

Vien dėl to, kad esi Seimo narys, per atostogas neprivalai laikytis išskirtinių aprangos taisyklių. Pagal protokolą yra 9 aprangos formos.

Jeigu renginys iškilmingas, nesvarbu ar esi Seimo narys, ministras ar žurnalistas, turi būti su smokingu, jeigu sportuoji – su sportine apranga, o paplūdimyje normalu, kai esi su glaudėmis ar maudymosi kostiumėliu. Tačiau ar miesto gatvėje politikas galėtų pasirodyti su kurortine apranga, pavyzdžiui, šortais, yra diskutuotinas dalykas. Gatvėse nei politikui, nei žurnalistui geriau nesirodyti su šortais, nes tinkamesnė šiuo atveju būtų aprangos forma „be kaklaraiščio“.