Šią savaitę Šiaulių kariniame ir civiliniame aerodrome trijų Baltijos valstybių oro erdvę pradėjo saugoti Ispanijos karinių oro pajėgų kontingentas. Jis pakeitė čia keturis mėnesius trukusią misiją atlikusius ir namo išskridusius turkų lakūnus. Ispanija į Lietuvą atsiuntė 84 įvairių specialybių karius ir pilotus.
Lietuvos, Latvijos bei Estijos padangę ispanai saugos su keturiais viršgarsiniais naikintuvais „Mirage F-1M“. Šie orlaiviai yra pagaminti prieš tris dešimtmečius, tačiau prieš kelerius metus buvo iš pagrindų modernizuoti. Tokiais pačiais naikintuvais saugoma ir Ispanijos oro erdvė. Ispanų pilotų kontingentas Šiauliuose dislokuotoje Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje - jau dešimtoji NATO sąjungininkų oro policijos misija po Šiaurės Atlanto Tarybos sankcionuotos operacijos Baltijos šalyse 2004-ųjų kovą.
Iki Ispanijos ir Turkijos pasiuntinių Baltijos valstybių oro erdvės sargyboje budėjo Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Lenkijos karo lakūnai.
Antžeminės tarnybos - lietuvių rūpestis
Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazės, kuriai priklauso ir Pajuostyje dislokuota paieškos bei gelbėjimo sraigtasparnių eskadrilė, vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas, paklaustas, kaip prie NATO partnerių misijos saugant Baltijos šalių oro erdvę prisideda mūsų kariai, teigė, jog lietuviams karo aviatoriams pavestos visos užsieniečius priimančios šalies pareigos.
„Mūsų galvos skausmas - viskas, kas susiję su antžeminių Šiaulių aerodromo tarnybų darbu. Oro policijos misijose tarnaujantiems užsienio valstybių pilotams mes užtikriname automobilių bei oro eismo paslaugas, priešgaisrinę ir fizinę orlaivių bei personalo apsaugą, taip pat aviacinių degalų tiekimą“, - PB pasakojo pulkininkas leitenantas A.Navickas.
Prieš ispanus misijoje Šiaulių aerodrome keturis mėnesius tarnavę turkų lakūnai su naikintuvais „F-16 Fighting Falcon“ 74 kartus kilo į mokomuosius skrydžius ir vieną kartą reagavo į oro erdvės pažeidimą.
Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazės vadas, paklaustas, kaip organizuojami naikintuvų skrydžiai oro erdvės pažeidėjams tramdyti, teigė, jog komanda kilti ateina iš Vokietijoje esančio NATO jungtinio oro operacijų centro, o jis apie pakilimą informuoja Karmėlavoje įsikūrusį Lietuvos oro erdvės stebėjimo bei kontrolės centrą.
Eskadrilė irgi kelsis į Šiaulius
Šiaulių kariniame ir civiliniame aerodrome dislokuota Lietuvos karinių oro pajėgų bazė, be pagalbos į oro erdvės saugojimo misijas atskrendantiems užsienio lakūnams, rūpinasi mūsų šalies karių ir karinių krovinių gabenimu, karių desantavimu, paieškos ir gelbėjimo darbais.
Į klausimą, kokia ateitis laukia paieška ir gelbėjimu užsiimančių Pajuosčio sraigtasparnių pilotų, pulkininkas leitenantas A.Navickas sakė, jog panevėžiečių aviatorių eskadrilė iki 2008 metų taip pat bus perkelta į Šiaulius.
„Tačiau lakūnams su savo sraigtasparniais išsikrausčius Pajuosčio aerodromas nebus išdraskytas, jis priklausys kuriam nors Lietuvos kariuomenės padaliniui ir toliau tarnaus krašto apsaugai“, - PB teigė Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazei vadovaujantis pulkininkas leitenantas A.Navickas.
Dar 10 metų NATO
Šią savaitę Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus teigė, kad Lietuva dar mažiausiai dešimtmetį neturės optimalesnio oro erdvės apsaugos būdo nei NATO sankcionuota oro policija. Jo teigimu, siekdama pateikti sąjungininkams daugiau argumentų pratęsti oro policijos misiją kaip įmanoma ilgiau, Lietuvos kariuomenė ir toliau ketina plėtoti Aviacijos bazės Zokniuose infrastruktūrą, pritraukti į ją NATO investicijų, kelti personalo parengimo lygį.
Pasak generolo majoro, taip pat bus tobulinama oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, atsisakant senų sovietinių radarų modernizavimo ir sutelkiant išteklius moderniems trijų dimensijų radarams įsigyti. „Mūsų interesas - išlaikyti NATO oro policijos misiją kaip galima ilgiau, mažų mažiausiai iki 2018 metų. Jeigu misijos nebūtų, tiek Lietuva, tiek Baltijos valstybės turėtų pačios spręsti oro policijos problemą, turėtų galvoti apie naikintuvų įsigijimą“, - sakė V.Tutkus.
Jo teigimu, jeigu Lietuvai tektų planuoti kovinių lėktuvų įsigijimą dabartiniame gynybos planavimo cikle, kuris baigiasi 2014 metais, smarkiai nukentėtų Lietuvos įsipareigojimų dėl gynybos pajėgų tikslų vykdymas, pirmiausia dėl sausumos pajėgų plėtros ir modernizavimo.
Gerinamas aptarnavimas
Sąjungininkams keturių mėnesių misija vidutiniškai kainuoja 6-7 milijonus litų. „Siekdami, kad sąjungininkai kuo ilgiau čia liktų, norime maksimaliai palengvinti misijas mūsų partneriams, gerindami antžeminį aptarnavimą Zokniuose, kur numatyta įgyvendinti dar mažiausiai 19 projektų. Su kolegomis iš Latvijos ir Estijos sieksime iki per artimiausius porą metų parengti specialistus, kad galėtume iš Aljanso partnerių perimti kovinių orlaivių valdymą“, - sakė V.Tutkus.
Kariuomenės vado teigimu, Aljanso partneriams ketinama pasiūlyti naudotis neapkrauta Lietuvos oro erdve mokomiesiems skrydžiams, nes Vakarų Europoje oro eismo intensyvumas yra labai didelis. Anot kariuomenės vado, sąjungininkus gali sudominti galimybė Lietuvoje rengti naktinius skrydžius, šaudymus poligonuose.
Nors padažnėjo atvejų, kai Rusijos ir Baltarusijos orlaiviai pažeidžia Lietuvos oro erdvę, jos stebėjimas ir kontrolė nuolat gerinama. Karininko teigimu, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė nusprendė nemodernizuoti sovietinių radarų „P-37“, o skirti visus išteklius naujiems radarams įsigyti.