Tyrėjų grupei talkino Mykolo Romerio universiteto studentai. Per dvi savaites buvo apklausta apie 80 asmenų (interesų grupių atstovų, nepriklausomų politikos stebėtojų, kitų institucijų atstovų bei asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką).
Kaip teigiama tyrimo išvadose, Lietuvos interesų grupių sistema nėra pakankamai išvystyta lyginant su Vakarų pasaulio standartais, ypač su pažengusiomis demokratinėmis šalimis. Esminis komunizmo reliktas, veikiantis Lietuvos interesų grupių sistemą, yra visuomenėje ir tarp kai kurių viešojo sektoriaus atstovų išplitęs įtarumas, siejamas su grupine veikla, todėl tai apsunkina interesų grupių veiklos plėtrą ir kliudo visuomenei pajusti šių grupių politinį efektyvumą.
Lietuvos gyventojai interesų grupių veiklą paprastai suvokia kaip teigiamą reiškinį, tuo tarpu lobizmą - kaip neigiamą. Todėl negatyvus lobizmo suvokimas sukūrė situaciją, kurioje nepopuliaru atvirai susieti save su lobizmu, kadangi tai suprantama kaip privačių interesų iškėlimas virš viešųjų.
Taip pat konstatuojama, kad Lietuvos interesų grupės nesiima įmantrių lobizmo strategijų ar taktikų. Labiau veikia "draugų ir kaimynų" sistema, grindžiama asmeniniais kontaktais, ypač draugystėmis, ir, daugeliu atvejų, korupcija.
Neigiamą įtaką turi ir tai, kad profesinės sąjungos Lietuvoje yra silpna politinė ir lobistinė jėga. Taip pat pastebima, kad Lobistinės veiklos įstatymas yra neveikiantis, neveiksmingas. Kadangi Lietuvoje veikia tik keletas įregistruotų lobistų ir didžioji dalis lobizmo vyksta per asmenines pažintis, o ne įstatymų reguliuojamais bei skaidriais būdais, taip įstatymą aplenkia 95 proc. realiai vykstančio lobizmo.
Be to, išvadose konstatuojama, kad dauguma žmonių ne iki galo supranta, kas yra lobizmas. Dauguma valstybės pareigūnų, ypač Seimo nariai, mano, jog lobizmas yra svarbi demokratijos dalis ir vienas iš esminių faktorių valstybės vystymuisi. Tačiau lobistai vertinami neigiamai net tarp valstybės pareigūnų.