Didžiojo septyneto valstybės: JAV, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Kanada – nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pamažu integravo Rusiją į savo gretas tam, kad padėtų šioje šalyje plėtoti demokratiją bei vykdyti ekonomikos reformas. Tačiau stringantys demokratijos procesai Rusijoje verčia kalbėti apie tai, kad ji per anksti įsiveržė į uždarą išrinktųjų ratą.

Apie Didžiojo aštuoneto susitikimo perspektyvas bei Rusijos vaidmenį šiame išrinktųjų klube – pokalbis su europarlamentaru Vytautu Landsbergiu.

* * *

– Kaip Jūs vertinate Didžiojo aštuoneto susitikimo perspektyvas? Ar galime teigti, kad vyksta normalus dialogas tarp Rusijos ir kitų Didžiojo aštuoneto šalių?

– Normalus dialogas turi būti pagrįstas orumu ir nebijojimu tiesos. Tai ypač svarbu kalbantis su žaidimo partneriu Rusija – nelaisva šalimi („Freedom House“ išvada). Pataikaujamas dialogas yra kenksmingas Rusijos valstybės raidai. Draugai taip nedaro. Pataikauja priklausomi klientai arba orumo stokojantys žmonės.

– Rusija siekė tapti Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) nare dar iki Didžiojo aštuoneto susitikimo liepos 15–17 dienomis. Kokią įtaką Rusijos narystė PPO turėtų Rusijos vykdomai vidaus politikai bei santykiams su kaimyninėmis šalimis, ypač buvusiomis Sovietų Sąjungos sudėtyje?

– Šį mėnesį gali būti ir daugiau paradoksų. Į PPO pretenduoja šalis, kuri eina priešingu laisvajai rinkai keliu: koncentruoja stambiąją Rusijos pramonę partinės klaninės administracijos rankose. Prezidento įstaiga – verslo subjektas, privilegijuotas nelaisvos rinkos dalyvis.

Dėl narystės PPO sprendimo svarbu matyti, ką pasirinks organizacija: ar Rusijos dalyvavimą, jeigu ši prisiima tarptautinės prekybos taisykles, ar Rusijos naudojimąsi specialiomis privilegijomis, kurios sujauks sutarties aiškumą ir padės Rusijai tos sutarties nesilaikyti. Pavyzdžiui, toliau naudoti transportą per savo teritoriją politinio spaudimo tikslams.

Iš sutarčių su Rusija apskritai neverta pernelyg daug tikėtis. Pavyzdys – 2003 metų Rusijos įsipareigojimas Europos Sąjungai (ES) Briuselyje nedelsiant ratifikuoti sienos sutartį su Estija, būsima ES nare. Pasirašė Vladimiras Putinas. Rusija per trejus metus ne tik neįvykdė šio įsipareigojimo ES, bet ir žengė atgal denonsuodama savo pačios vyriausybės parašą po jau suderinta dvišale sutartimi. Taip Rusija šaiposi iš ES, o šios vadovai mėgina dirbtinai šypsotis.

– Viena svarbiausių temų, kuri turėtų būti svarstoma per susitikimą, yra energetikos klausimai. Ar galima teigti, kad kiti Didžiojo aštuoneto klubo nariai adekvačiai suvokia Rusijos poziciją? Ar galima kalbėti apie besiskiriančias Vakarų Europos šalių bei JAV pozicijas?

– Rusija sėkmingai skaldo Europos vienybę, išnaudodama individualius šalių narių interesus ir Vokietijos bei kai kurių kitų šalių sutikimą nusigręžti nuo ES solidarumo idealų. Šios padėties nepapuošė buvusio kanclerio šiurkštus interesų konfliktas ir galimas jo įgaliojimų viršijimas suteikiant valstybės garantiją būsimų jo paties darbdavių iš Rusijos verslui. JAV tokios Europos neišgelbės.

– Rusijos prezidentas V. Putinas oficialiai pareiškė, kad Didžiojo aštuoneto susitikimo metu nebus užmiršti posovietinės erdvės interesai. Kaip Jūs interpretuojate šiuos žodžius?

– Rusija nuolat pretenduoja į tariamas teises buvusios sovietų imperijos tautoms. Antai Vokietija karo metu buvo įkūrusi Ostlandą, bet neįsivaizduoju, kad dėl to šiandien išdrįstų reikšti kokių nors teisių. O Rusija išdrįsta, ir Vakarai nuolaidžiauja turbūt nesuprasdami, kad kiekvieną nutylėjimą (taip pat dėl karo Čečėnijoje būdų) Rusija interpretuoja kaip pritarimą.

– Ar pagrįsta Vakarų atstovų nuostata pasitelkus Didžiojo aštuoneto klubą tęsti pozityvų dialogą su Rusija? Koks tikėtinas optimistinis bendros veiklos Didžiojo aštuoneto klube raidos scenarijus, pirmiausia turint omenyje Rusiją?

– Dialogo vertę lemia ne klubo formatas, o dalyvių principai ir prioritetai (jeigu tarp jų yra principų). Vakariečiai galėtų suvokti, kad su jais bendrauja ne bendradarbiavimo („co-operation“) partneris, o žaidimo („game“) partneris, tai yra žaidėjas („player“), kuris darys viską, kad juos apžaistų („overplay“).