Ši problema tapo itin aktuali karantino metu, kai buvo uždarytos socialines paslaugas teikiančios įstaigos, o daugumą būtiniausių reikalų būtina tvarkytis telefonu.

Prasčiau angliškai kalbantiems arba apskritai šios kalbos nemokantiems imigrantams tai tapo neįveikiamu iššūkiu, o anksčiau pagalbą siūlę tarpininkai skėsčioja rankomis – padėti negali net ir norėdami.

Šis laikotarpis tapo savotišku priminimu, kokia svarbi yra integracija svečioje šalyje ir kas laukia tų, kurie ją ignoruoja. Dabartinė padėtis – savotiška ateities Britanijos repeticija, juk ateityje į šalį planuojama įleisti tik tuos, kurie mokės angliškai.

Gera proga atsikratyti?

Tiesą pasakius, dėl tokios padėties kalti ne tik patys imigrantai, bet ir XXI amžiaus pradžioje jiems sienas plačiai atvėrusi Britanija, kurioje niekas pernelyg nereikalavo ir net neskatino svetimšalių mokytis angliškai.

Buvo vertinami gebėjimai atlikti užduotis, o ne malti liežuviu.

Formuojantis didžiulėms tautinių mažumų bendruomenėms anglų kalba tapo dar mažiau reikalinga – apsirūpinti svarbiausiais dalykais ir susitvarkyti būtiniausius reikalus padėjo tautiečiai.

Tačiau dabar su menkomis anglų kalbos žiniomis bus menki juokai. Ypač tiems, kuriems reikalinga finansinė valstybės parama.

Kaip rodo naujausia patirtis, britiškos institucijos bando eliminuoti tarpininkus ir bendrauti tiesiogiai su paramos prašytojais. Šis klausimas tapo itin aktualus jau prasidėjus karantinui, kai daugybė žmonių ėmė prašyti valdžios universaliojo kredito.

Manoma, kad tai – ne išeitis iš situacijos, o pasekmė nuoseklios JK vyriausybės politikos, kuria vietos taisyklių nepaisantiems imigrantams buvo siekiama sukurti nepalankią aplinką, o galiausiai – ir atsikratyti.

Šis slenkstis – tarsi valstybės filtras: tie, kurie nemoka kalbos ir paprasčiausių britiškų procedūrų, šalyje nepageidaujami.

Londonas
Foto: Zuma Press / Scanpix

Be skambučio – niekaip

Norint gauti universalųjį kreditą pirmiausia reikia internete užpildyti nesudėtingą formą ir susikurti paskyrą, tačiau net ir šis paprastas darbas daliai JK gyventojų yra pernelyg sudėtingas iššūkis.

Pildant paraišką taip pat būtina atlikti asmenybės patvirtinimo procedūras, kol galiausiai laukdavo interviu su darbuotoju, – iki karantino pokalbiai vykdavo specialiuose vyriausybės centruose.

Prasčiau anglų kalbą suprantantys lietuviai tokiose situacijose prašydavo artimųjų, vertėjų ar finansų konsultantų pagalbos, tačiau paskelbus karantiną ši galimybė dingo: dabar interviu vyksta ne akis į akį centro patalpose, o telefonu.

Ši stadija tapo neįveikiama daugybei svetimšalių.

O neužbaigus procedūros pašalpa neskiriama.

Lietuvė atsisako padėti

Nuo kovo 16-osios, kai JK įvesti su koronavirusu siejami apribojimai, pragyvenimui palengvinti skirto universaliojo kredito prašytojų skaičius žymiai išaugo – vyriausybės darbo ir pensijų departamento duomenimis, tokios valstybės pagalbos paprašė beveik 2 milijonai šalies gyventojų.

Gali būti, kad tarp jų yra ir nemažai lietuvių.

Tai patvirtina su portalu ANGLIJA.today kalbėjusi Londone gyvenanti lietuvė, kuri anksčiau teikė tarpininkavimo paslaugas tvarkantis valstybės skiriamą socialinę paramą, tačiau prieš kurį laiką šią veiklą užbaigė.

„Dar ir dabar su manimi susisiekia buvę klientai, prašo pagalbos.

Žmonės neslepia, kad jiems tai padaryti sudėtinga, nes nemoka angliškai.

Kartais net nusistebiu – kaip nemokėdami kalbos ir elementarių dalykų jie sugebėjo užgyventi nemažus turtus“, – sakė moteris.

Puikiai JK vyriausybės socialinės paramos skyrimo niuansus išmananti lietuvė teigia, kad tautiečiams dabar padėti negalėtų net ir tuo atveju, jeigu labai norėtų.

„Man tenka atsisakyti. Pirma, todėl, kad nežinau, ko manęs paklaus valstybės atstovas, – negaliu kalbėti už kitą asmenį, o ypač už tą, kurio visiškai nepažįstu.

Antra, nenoriu gudraudama rizikuoti savo ateitimi – jeigu paaiškėtų, kad bandau apsimesti kitu žmogumi, tai gali pakenkti man, gal vyriausybės duomenų bazėse ties mano vardu bus pridėta negatyvių įrašų. Vis dėlto apsimetinėjimas kitu asmeniu draudžiamas įstatymų“, – sakė moteris.

Dalia Asanavičiūtė

Informacija – lietuviškai

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad skirtis dėl anglų kalbos žinių tarp šalyje gyvenančių lietuvių jaučiasi ir pastaraisiais metais itin išryškėjo.

„Yra nemažai žmonių, kuriems svarbią informaciją lengviau suprasti gimtąja kalba, o ne angliškai.

Būtent dėl jų kartu su savanoriais sukūrėme specialų interneto puslapį, kuriame lietuviškai paaiškinta, kaip susitvarkyti įvairiausius reikalus JK valstybės įstaigose“, – sakė Dalia Asanavičiūtė.

Ji sutinka, kad prastesnės anglų kalbos žinios dabar gali gerokai apsunkinti tautiečių gyvenimą.

„Laikausi nuomonės, kad gyvenant svečioje šalyje privaloma integruotis į vietos bendruomenę: gerbti tos šalies kultūrą, įstatymus, kalbą.

Labai gaila, bet ne visiems Jungtinės Karalystės lietuviams vienodai gerai pavyksta integruotis, o tie, kuriems tai daryti sekėsi prasčiau, dabartinėje situacijoje gali nukentėti“, – sakė JKLB pirmininkė.

Po „Brexito“ kalba bus svarbesnė

Nors Jungtinės Karalystės vyriausybė dar galutinai nepatvirtino naujo imigracijos modelio, kuris įsigalios iš karto, kai šalis galutinai nutrauks saitus su Europos Sąjunga, tačiau aišku, kad, kalbant apie ateities imigraciją, anglų kalba bus vienas iš pagrindinių veiksnių apsisprendžiant, įsileisti svetimšalį ar ne.

Šiuo metu rengiama taškų sistema, pagal kurią bus vertinami visi, norintys gyventi ir dirbti JK po „Brexito“.

Sprendimas priklausys nuo kandidato surinktos taškų sumos.

Nemaža dalis taškų bus skiriama už anglų kalbos žinias: pagal dabartinius pasiūlymus, šis gebėjimas gali būti įvertintas net iki 20 taškų, o toks kiekis gerokai padidina imigranto galimybes.