Pasak eurokomisaro, šis sprendimas siunčia „garsią ir aiškią žinią“ Balkanų šalims, kad jų ateitis yra Europoje.

27 ES valstybių narių uždegta žalia šviesa žymi didelį posūkį nuo spalio, kai Prancūzijos vadovauta nedidelė šalių grupelė blokavo stojimo derybas.

Šis nusivylimas, kuris įvyko po kelių ankstesnių atidėliojimų, pakurstė perspėjimus, kad ES rizikuoja atverti duris išorės įtakai ant savo slenksčio – ypač iš Kinijos ir Rusijos.

„Tai taip pat siunčia garsią ir aiškią žinią Vakarų Balkanams: jūsų ateitis yra ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Varhelyi.

Spaudos konferencijoje jis pridūrė: „Manau, kad šiandien patikimumas buvo suteiktas ne tik Vakarų Balkanams, bet ir mūsų valstybėms narėms.“

Plėtros procesą prižiūrinčios Bendrijos institucijos Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tviteryje parašė, kad ją „pamalonino“ ši naujiena.

Buvęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) taip pat pasveikino naujienas sakydamas, kad siaučiant koronaviruso epidemijai „ES išsiuntė stiprų signalą Vakarų Balkanams, kad horizonte yra šviesi ateitis“.

Iššūkiai Albanijai

ES vadovai patvirtins šį sprendimą vėliau šią savaitę vykstančiose derybose, kurios dėl koronaviruso vyks vaizdo ryšiu, ir taip bus sudarytos sąlygos oficialiai pradėti derybas dėl narystės.

Vis dėlto Albanija susiduria su iššūkiais dėl reikalaujamų reformų, susijusių su teisingumu ir įstatymo viršenybe. Šios reformos turi būti įgyvendintos prieš oficialią stojimo proceso pradžią.

Nors spalio mėnesį vykusiame ES viršūnių susitikime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo vienintelis užblokavęs sprendimą pradėti derybas su Šiaurės Makedonija, abejonės dėl Albanijos buvo paplitusios plačiau.

Nyderlandai ir Danija prisijungė prie Prancūzijos, išreikšdami abejones dėl Tiranos pastangų kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Po antradienio susitikimo Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas pripažino Albanijos padarytą pažangą nuo spalio, tačiau teigė, kad išankstinės sąlygos vis tiek turi būti įvykdytos.

„Sąlygos, kurias iškėlėme, yra... logiškos bet kokiai ES šaliai, nes jos yra svarbiausios tinkamam demokratijos funkcionavimui, kai teisinė valstybė yra kertinis akmuo, – reporteriams vaizdo ryšiu sakė S. Blokas. – Neprašome nieko neįmanoma nei iš Albanijos, nei iš Šiaurės Makedonijos.“

Po oficialių derybų pradžios tikriausiai praeis ne vieni metai, kol šios šalys įstos į bloką.

Naujausia ES narė Kroatija įstojo 2013-aisiais, po maždaug septynerius metus trukusio stojimo proceso.

O. Varhelyi tvirtino, kad papildomos sąlygos Albanijai yra „griežtos ir teisingos“, ir sakė, jog yra „vilties teikiančių ženklų“, kad Tirana jau daro gerą pažangą dėl jų įvykdymo.

„Manau, kad iki birželio, kai pateiksime metinį plėtros paketą, jame pamatysite, kad daugumą jų Albanija jau įvykdė“, – sakė jis.

Kelionė į ES jau pareikalavo didelių žingsnių, ypač iš Skopjės, kur vyriausybė, norėdama išspręsti seną ginčą su Graikija, pakeitė šalies pavadinimą „Makedonija“ nauju pavadinimu „Šiaurės Makedonija“.