Į „Tiesos“ redakciją kreipėsi skaitytojai ir papasakojo apie nemalonią patirtį: jie tikina, kad Lietuvą ir Jungtinę Karalystę (JK) jungiančių pigių skrydžių bendrovės lėktuvuose pasijuto tarsi prie atliekų konteinerių. Pasipiktinę keleiviai teigė, kad tai tęstis negali.

Vežėjas nuo komentarų susilaikė, o civilinės aviacijos kontrolieriai teigė, kad tarptautiniai teisės aktai bendroves tik iš dalies įpareigoja laikytis tam tikros tvarkos, visa kita priklauso nuo jos pačios noro ir galimybių palaikyti švarą lėktuvuose.

Asmeninės keleivių patirtys, sumišusios su emocijomis, po pasaulį skleidžia kalbas apie dienomis ar net savaitėmis netvarkomus lėktuvų salonus, kurie greičiau primena kiaulides nei patogias sąlygas keliauti.

Akivaizdi netvarka

Šešerius metus nuolat tarp Kauno ir Londono skraidanti Austėja (vardas pakeistas, tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo, kad iki šiol galėjo pakęsti esančią netvarką, tačiau po pastarųjų skrydžių jos kantrybė trūko ir moteris nutarė netylėti.

Prieš kelias savaites ji į JK sostinę išsiruošė su draugais, kurie iki tol nebuvo matę Londono. Kelionė į niekada nemiegantį miestą prasidėjo ir vyko sklandžiai, patikros ilgai laukti nereikėjo, aptarnaujantis personalas buvo malonus, tačiau viskas pasikeitė tą akimirką, kai draugai įlipo į lėktuvą.

Vaizdas viduje, švelniai tariant, šokiravo.

„Tiesos“ skaitytojų nuotr.

„Ant praėjimo tako aiškiai buvo matyti numesti tušti vandens buteliukai, saldainių popierėliai. Keista, kad to niekas nepastebėjo, ypač lėktuvo įgula, stiuardesės, kurios prieš įlaipindamos keleivius turėtų patikrinti saloną“, – nemaloniais įspūdžiais dalijosi keleivė.

Moteris sakė, kad šios šiukšlės ant tako mėtėsi beveik pusę skrydžio, kažkieno buvo paspirtos, už jų užkliuvo įgulos vežimėlis. Tik tada jos buvo surinktos ir išmestos.

Austėją nustebino ne tik tai, kad lėktuvas buvo akivaizdžiai netvarkytas, bet ir įgulos atsainumas. Jai susidarė įspūdis, kad pačioms stiuardesėms nelabai patinka jų darbas.

Visgi draugų kompanija nutarė, kad tai galėjo būti tik nemalonus atsitiktinumas, ir jo nesureikšmino.
Grįžtant namo iš Londono situacija pasikartojo. Puikiai savaitgalį megapolyje praleidusi trijulė jau buvo pamiršusi nemalonius pojūčius, patirtus dėl netvarkos atskrendant, bet skrendant atgal juos ištiko šokas.

Nors buvo vidurdienis ir lėktuvas vykdė ne pirmą skrydį, atrodė, kad įgulai nė motais, kokiomis sąlygomis skraidinami keleiviai. Šį kartą teko kęsti dar didesnę netvarką ir netgi baimintis, kad prie ko nors prisilietus neužsikrėstum pavojingomis ligomis.

„Situacijai pasikartojus nutarėme įamžinti tai, kaip atrodė lėktuvas, „paruoštas“ beveik 3 valandų skrydžiui. Panašu, kad pigių skrydžių bendrovės, stengdamosi užsidirbti kuo daugiau pinigų ir perskraidinti iš vieno miesto į kitą kuo daugiau keleivių, nekreipia dėmesio į teikiamų paslaugų kokybę“, – nuomone dalijosi Austėja.

„Tiesos“ skaitytojų nuotr.

Ji redakcijai atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti trupiniais aplipę ir neaišku, kiek laiko, nevalyti keleivių maistui pasidėti skirti atverčiami padėkliukai.

Ant salono grindų, tarp keleivių kojų mėtėsi galimai prieš kurį laiką valgytų duonos gaminių gabaliukai, keleiviams teko kaip reikiant pasispausti stengiantis neužlipti ant besimėtančių maisto atliekų. Praėjimo takas – nusėtas popieriaus gabaliukais, o šalia Austėjos kojų – neaiškios kilmės purvas.

Moters nuomone, toks šiukšlynas komerciniame lėktuve yra sunkiai suvokiamas ir neatrodo reikalaujantis itin daug pastangų viską sutvarkyti. Esą čia tereikia siurblio ir dezinfekuojančio skysčio paviršiams nuvalyti, tačiau panašu, kad įgula nesivargina po kiekvieno skrydžio atlikti net tokių būtinų elementarių priežiūros veiksmų.

Stiuardesė prisipažino

Austėja, kuri keliavo su draugais, itin vertinančiais švarią aplinką, pati nesiryžo klausti aptarnaujančio personalo, kodėl antrą kartą iš eilės tos pačios krypties skrydyje – absoliuti netvarka. Tačiau moters draugas buvo kur kas drąsesnis.

Pasakojama, kad vyras, apžiūrėjęs, kokiame netvarkingame lėktuve sėdi, pasikvietė stiuardesę parodyti, su kokia situacija susidūrė, ir paklausti, kodėl lėktuvas yra nevalytas.

Austėjos teigimu, tokio klausimo sulaukusi įgulos narė akivaizdžiai sutriko ir keleiviui prisipažino, kad stiuardesės beveik niekada nevalo lėktuvų salonų, nes paprasčiausiai nespėja ir jos neturi valytojų, kurie šį darbą atliktų. Jos esą ir taip yra už daug ką atsakingos siekdamos užtikrinti keleivių saugumą, tad švaros klausimas – antraeilis.

Pigius skrydžius organizuojančios bendrovės oficialaus komentaro dėl šios susidariusios nemalonios situacijos gauti nepavyko.

„Tiesos“ skaitytojų nuotr.

Tvarką lemia laikas ir požiūris

Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) atstovų teigimu, tvarkos privačių skrydžių bendrovių orlaivių salonuose niekas nekontroliuoja, o keleivių pervežimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kaip dažnai jie privalo būti tvarkomi.

Vis dėlto šioks toks reguliavimas, susijęs su tvarka, egzistuoja.

„Tai dažniausiai priklauso nuo valyvumo, kiekvieno vežėjo noro pasirodyti keleiviams. Lygiai taip pat, kaip ir žmonės, pasikviečiantys svečių, – geri šeimininkai visada apsitvarkys namus. Tokios yra bendros nuostatos.

Yra ir tarptautinis reglamentavimas dėl skrydžių saugumo. Jis numato, kad po kiekvienos kelionės privaloma apžiūrėti lėktuvo saloną, ar jame kas nors nepalikta. Toks patikrinimas privalomas ir prieš kiekvieną skrydį.

Kartu surenkamos ir šiukšlės“, – pasakojo CAA Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjas Rytis Dulinskas.
Be to, tvarka salone priklauso ne tik nuo vežėjo požiūrio, bet ir kitų aplinkybių.

„Priklauso ir nuo laiko, kiek lėktuvas užtruks oro uoste. Jeigu po jo nusileidimo ir keleivių išlaipinimo iki kitos kelionės lieka vos keliolika minučių, įgulos nariai tik surinks šiukšles, ir tiek.

Kai laiko lieka daugiau, lėktuvus aptarnaujančių bendrovių, kurios turi valymo įrangą, antžeminis personalas lėktuvo vidų išvalo kruopščiau“, – sakė specialistas.

Anot jo, tokios elementarios tvarkos laikosi visi oro vežėjai, ją gali ignoruoti nebent specifinis oro transportas.

Nešvariausios lėktuvo vietos

Britų nacionalinio transliuotojo BBC žurnalistė Katia Moskvich teigia, kad švaros lėktuvo salone palaikymas priklauso nuo daugelio aplinkybių: orlaivio tipo, vykdomų skrydžių nuotolių, oro uoste praleidžiamo laiko, vietovės, atvykimo laiko, orų sąlygų.

Pavyzdžiui, trumpo nuotolio (kaip ir Kaunas–Londonas) skrydžiai vykdomi dažniau, todėl natūralu, kad lėktuvais per tą patį laiko tarpą naudojasi daugiau žmonių, tad ir netvarkos tikimybė didesnė.

Į ilgas tarptautines keliones vykstantys lėktuvai skrydžiams paruošiami atidžiau, įtaką daro ir klasė – verslo klasės keleiviams įgula skirs daugiau dėmesio, remdamasi JAV esančios antžeminio lėktuvų aptarnavimo kompanijos „Air Serv“ atstovo Adamo Tayloro žodžiais.

Taip pat yra tikimybė, kad lėktuvas nusileis oro uoste, kuriame nebus užtektinai aptarnaujančio antžeminio personalo, teikiančio švaros paslaugas, tokiais atvejais tvarka minimaliai pasirūpina įgula.

K. Moskvich teigimu, valytojai daugiausia dėmesio skiria tualetams – vietoms, kuriose bakterijų susikaupimo tikimybė yra didžiausia. Jos taip pat kaupiasi ant rankų atramų, atlenkiamų staliukų, lango uždangų, užpakalinėje sėdynės dalyje esančiose kišenėse.

Kartais lėktuvų salonams atliekamas vadinamasis giluminis valymas, kurio metu naudojama speciali įranga ir cheminės priemonės, jomis kaip reikiant nuvalomi ir dezinfekuojami ne tik paviršiai, bet ir tokios vietos, kaip kondicionieriaus angos.

Tokioms švaros procedūroms dažniausiai pasirenkama naktis, kai orlaivis oro uoste paliekamas ilgesniam laikui. Kaip dažnai jis atliekamas – bendrovės apsisprendimo reikalas. Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinis vežėjas „Lufthansa“ giluminį salonų valymą atlieka po 500 valandų skrydžių.

Tokia procedūra užtrunka apie 5 valandas, o standartinis valymas, priklausomai nuo lėktuvo dydžio, – apie pusvalandį.

Tiesa, didžiausiam šių dienų keleiviniam orlaiviui, iki 868 keleivių skraidinti galinčiam milžinui „Airbus A380-800“, net ir standartinė švaros procedūra užtruks apie 2 valandas, kai dirbs 8 valytojai.

Lietuvoje tokias paslaugas teikia bendrovė „Litcargus“. Jos interneto svetainėje nurodoma, kad „nepriekaištingai švarus orlaivio salonas yra vienas svarbiausių aviakompanijos įvaizdžio aspektų, todėl teikiame pačias įvairiausias komercinio valymo paslaugas – pradedant nuo greito sustojimo valymo („pitstop“) iki viso sutartinio paslaugų paketo („full turnaround cleaning“).

Strategiškai organizuota komanda visada sutvarkys saloną taip, kaip aviakompanijos keleiviai jį norėtų matyti. Sėkmingo mūsų darbo paslaptis – ne nauja technologija, bet gerai motyvuotas personalas.“

Valytoju gali tapti ne bet kas

Situacija JK darbo rinkoje rodo, kad lėktuvų valytojų poreikis yra gana didelis – internete pasidomėjus tokiu darbu pateikiami apie 100 puslapių rezultatų. Ieškoma lėktuvų salono valytojų dirbti įvairiu paros metu, už šį darbą siūlomas iki 10 svarų sterlingų valandinis atlyginimas, o kandidatams keliami gana aukšti reikalavimai.

Pavyzdžiui, būti geros fizinės formos, būtinas įrodymas, kad kandidatas pastaruosius penkerius metus nepertraukiamai gyveno JK, turėti bent vidurinį išsilavinimą, puikiai kalbėti ir suprasti angliškai, turėti vairuotojo pažymėjimą.

Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.