Katalonijos verslininko žmona lietuvė: Ispanija parodė savo tikrąjį veidą

Šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. laidoje KK2 – išskirtinis interviu su Barselonoje gyvenančia Jolita Blyžyte, kurios vyras – garsus Katalonijos verslininkas ir buvęs Lietuvos garbės konsulas Ispanijoje. Miquelis – vienas iš Katalonijos referendumo organizatorių, skelbiama televizijos pranešime spaudai.

„Mano vyras iškart išvažiavo balsuoti. Daug kas tikėjosi, kad bus sudėtinga, bet tokio žiaurumo niekas nesitikėjo. Mano vyras jau 5 ryte buvo rinkimų apygardoje“, – laidoje pasakos J. Blyžytė.

Jolita sakys, kad katalonai nenori visiškai atsiskirti, jie siekia didesnės autonomijos, daugiau teisių į ekonominį regiono valdymą, tačiau po kruvinų susirėmimų daugelis katalonų nebenori turėti nieko bendra su Ispanija: „Tai jau nėra vidinis šalies reikalas, tai visos Europos reikalas, nes dialogo tarp dviejų šalių nebus“.

Vykstant kruviniems Ispanijos pareigūnų ir katalonų susirėmimams, Jolita buvo Lietuvoje ir su baime stebėjo įvykius Barselonoje, mat jos vyras buvo pačių įvykių sūkuryje.

„Mano vyro šeima, visi broliai ir seserys, visi gyvena tuo ir tuo tiki. Dabar skaudžiausios dienos, kai Ispanija parodė savo tikrąjį veidą“, – pasakos J. Blyžytė.

Pasak Blyžytės, buvo laikas, kai Katalonija buvo nepriklausoma ir savarankiška valstybė, tačiau dabar jos siekis tapti nepriklausoma dažnai prilyginamas separatizmui.

„Jie siekia tik ekonominės nepriklausomybės. Katalonai turi ilgą istoriją, jie prašo Vyriausybės daugiau teisių“, – sakė J. Blyžytė.

Lietuvė sako, kad Katalonijos gimimo metais laikomi 988-ieji. Tuomet Katalonijos regioną iš maurų gniaužtų išvadavo karžygys Borelis II.

1137 metais Barselonos grafystė tapo Aragono karalystės dalimi, o katalonų kalba – oficialia karalystės kalba. Katalonijos ir Aragono karalystės politinė ir juridinė nepriklausomybė tęsėsi iki 1714 metų, tuomet Ispanijos karalius Pilypas V, laimėjęs karą prieš Aragoną, prijungė Kataloniją prie Ispanijos.

Po kelių šimtmečių, 1930-aisiais, Katalonijos parlamentas bandė skelbti nepriklausomybę, tačiau diktatoriaus Franko režimas nepriklausomybės siekius žiauriai numalšino. Nepriklausomybės skelbėjai buvo sukišti į kalėjimus ir nukankinti. Tuos laikus vis dar atsimena Jolitos vyro Miquelio seneliai.

„Yra senukų iš mūsų giminės, kurie dar gyveno prie Franko. Dabar jie mato, kaip procesas vėl užgniaužtas jėga. Barseloną tuomet irgi jėga užgrobė“, – pasakos J. Blyžytė.