Vygando istorija išties ne tik sukrečia, bet ir motyvuoja. Šio straipsnio tikslas nėra vien viltis, kad atsiras gerų žmonių suteiksiančių finansinę pagalbą, kurią gavęs Vygandas galėtų pradėti brangų gydymo kursą, po kurio galbūt jaunas vyras vėl judintų pirštus.
Šį straipsnį verta paskaityti visiems, kurie jaučiasi bejėgiai ir neranda įkvėpimo pakeisti savo gyvenimą. Vygandas – puikiausias pavyzdys, kaip iš pirmo žvilgsnio beviltiškoje situacijoje esantis žmogus išlieka šviesus ir iš visų jėgų kabinasi į rytojų.
Iki nelaimės gyveno be rūpesčių
V. Šlioža Anglijoje gyvena jau septintus metus. Čia jis atvyko 18-iolikos. Iki avarijos vaikinas dirbo bandelių fabrike darbininku ir gyvenimu nesiskundė. Su draugu nuomojo erdvų namą, turėjo šaunių bičiulių būrį ir pats buvo aktyvus jaunuolis.
Atvykęs į Angliją, kaip ir daugelis, Vygandas turėjo planą: užsidirbti pinigų, susitaupyti ir grįžti atgal į Lietuvą. Didžiausia jo svajonė buvo tėvynėje, gamtos apsuptyje, įsigyti sodybą, kurioje planavo gražiai ir laimingai gyventi. Šiam planui koją pakišo motociklai.
Jau pokalbio su „Tiesos“ žurnaliste pradžioje lietuvis prisipažino, kad visada jautė nenumaldomą aistrą motociklams. Ši aistra Vygando vos nenuvedė į mirtį.
„Pirmą motociklą Lietuvoje parsivariau vienuolikos metų. Nuo mažų dienų domėjausi technika, užmerktom akim galėjau perrinkti variklį. Britva buvo mano svajonė, kuri realybe virto per 21-ąjį gimtadienį”, - prisiminė V. Šlioža.
Ironiška, tačiau prieš pat atsitinkant nelaimei Vygandui buvo šmėstelėjusi mintis motociklą parduoti. Dabar Vygandas sako, kad dėl savo jaunatviško ir neapgalvoto elgesio jį labai griaužia sąžinė. Vaikinas prisipažino, kad jeigu galėtų atsukti laiką atgal, tikrai būtų daug atsakingesnis ir elgtųsi kitaip.
„Visą gyvenimą labai mėgau adrenaliną, bet akivaizdu, kad per daug. Darydamas visokius triukus nesusimąstydavau, kad toks elgesys gali negrįžtamai viską pakeisti. Tas kaklas man galėjo lūžti šimtą kartų. Lengva ranka žiūrėjau į gyvenimą”, - pasakojo Spaldinge gyvenantis lietuvis.
Nelaimės nenujautė
2012 metų rugsėjo mėnesi V. Šlioža pateko į motociklo avariją. Vaikinui lūžo du kaklo slanksteliai. Dėl patirtos traumos Vygandas liko paralyžiuotas ir šiandien gali valdyti tik bicepsus bei pečius.
Kas tiksliai nutiko nelaimės dieną, vaikinas nežino iki šiol. Paskutinis prisiminimas: jis sėda ant motociklo. Kitas atmintyje išlikęs vaizdas – tarsi pro rūką matoma ligoninės palatą. Vygandas spėja, kad tą dieną iš darbo važiavo namo, o pakeliui sugedo motociklo stabdžiai.
Komoje vaikinas pragulėjo kelias savaites. Visas tas laikas – tarsi rūko gaubiamas sapnas. Dar ir šiandien jam sunku atskirti, kas buvo tikra, o kas tik jo vaizduotės vaisius.
„Kai pirmą kartą atsibudau, nieko nesupratau. Prisapnavau visokių dalykų. Buvo stogas nuvažiavęs. Aiškiai pamenu, kai pabudau po maždaug trijų savaičių. Gydytojas paklausė, ar galiu pats kvėpuoti. Sapnavau, kad gydytojai siūle atjungti nuo gyvybę palaikančio aparato. Tokiu jų pasiūlymu labai apsidžiaugiau. Atsimenu, kaip su palengvėjimu klausau, kaip tyla aparato mušamas mano širdies ritmas. Dabar suprantu, kad tai greičiausiai buvo su realybe susimaišęs sapnas, o gydytojas tiesiog atjungė nuo kvėpavimo aparato”, - sunkias pirmąsias dienas po avarijos prisiminė Vygandas.
Po nelaimės 24-erių jaunuolis metus praleido Shefieldo ligoninėje ir reabilitacijos centre.
Anglijoje artimųjų neturi
Vygandas yra prikaustytas prie lovos, jaunas vyras dienas leidžia prie kompiuterio, klausosi muzikos ir džiaugiasi, kai jį aplanko draugai.
Traumą patyręs lietuvis vienas gyvena socialiniame dviejų kambarių bute. Visi jo artimieji – mama, tėtis, sesė ir netikras brolis šiuo metu gyvena Lietuvoje. Kasdien jį lanko du prižiūrėtojai, kurie padeda atlikti namų ūkio darbus, pamaitina ir nuprausia.
Iš Skuodo kilusio Vygando mama Lietuvoje dirba fermoje, tėvas tolimųjų reisų vairuotojas. Atsitikus nelaimei, mama Aušra sūnų buvo aplankiusi du kartus: pirmąjį kartą dar ligoninėje, o antrąjį – jau įsikūrus namuose. Sesuo tuo metu gyveno Anglijoje, todėl brolį stengdavosi lankyti bent kas kelias savaites.
Vygandas savo šeimą norėtų matyti dažniau, tačiau jo paties teigimu, tiesiog nėra pajamų, iš kurių artimieji Anglijoje galėtų su juo praleisti daugiau laiko ir pridūrė, kad daug laiko skiria pokalbiams per „Skype”.
Pats Vygandas paskutinį kartą Lietuvoje buvo prieš keturis metus ir šiuo metu į tėvynę grįžti tikrai nesiryžtų: „Čia turiu kur gyventi, mane lanko slaugės, gaunu pašalpą. Lietuvoje juk nieko negaučiau. Man nuolatos reikalinga priežiūra, net neįsivaizduoju, kaip reikėtų verstis, jei tektų grįžti”.
Būdamas prikaustytas prie lovos vaikinas vis tiek išlieka aktyvus ir šviesaus proto. Pastaruosius kelis metus jaunas vyras turėjo merginą vardu Gertrūda. Deja, prieš pusmetį du metus trukusi draugystė nutrūko.
„Su Gertrūda kartu gyvenome du metus, tačiau per praėjusias Kalėdas išsiskyrėme. Vis tiek nėra taip paprasta su manim gyventi. Juk aš pats net negaliu atsikelti iš lovos. Tie du metai buvo labai geri, tačiau aš puikiai ją suprantu ir tikrai nesmerkiu”, - buvusią draugę geruoju prisiminė Vygandas.
Svajonė – Brangus gydymas
Dėl nutikusios nelaimės V. Šlioža nekaltina nieko, tik save patį. Tačiau jaunas vyras dar nenori pasiduoti ir tiki, kad tolimoje šalyje atliekamas gydymas galėtų jam padėti: „Net jei atsigautų tik vienos rankos pirštai, jau galėčiau gauti darbą ir užsidirbti pinigų”.
Tuo tarpu Vygandą konsultavę gydytojai teigė girdėję apie šį ganėtinai naują ir pažangų gydymo metodą, tačiau garantuoti, kad procedūra bus tikrai veiksminga, negali.
Pasak Tailande, Bankoke įsikūrusios klinikos „Beike Biotechnology”, Vygandui klinikoje reikėtų praleisti 25 dienas, kurių metu jam būtų leidžiamos kamieninės ląstelės bei atliekamos tokios papildomos procedūros, kaip ergoterapija, fizioterapija, akupunktūra, psichoterapija, transkranialinė magnetinė stimuliacija ir kt. Gydymo kurso kaina nuo 27,3 tūkst. iki 31,3 tūkst. JAV dolerių. Į kainą įskaičiuotas apgyvendinimas, maitinimas ir transportas iš oro uosto.
Kaip teigiama klinikos puslapyje, tai yra didžiausia pasaulyje kamieninių ląstelių tiekėja ir šioje srityje pirmaujanti klinika. Naudojant unikalų gydymo kamieninėmis ląstelėmis procesą, klinikos specialistai teigia galintys išgydyti ir labai sunkius ligonius.
Pasak klinikoje dirbančių specialistų, klinikos vykdoma kamieninių ląstelių terapija gali padėti atstatyti stuburo smegenyse pažeistas nervų ląsteles, taip pagerinant pacientų būklę bei gyvenimo kokybę.
Informacijos trūksta
„Tiesa” susisiekė su Londone chirurgu dirbančiu Mindaugu, kuris teigė, kad išsamiai situaciją pakomentuoti sunku, nes „Beike Biotechnology” klinika apie procedūrą suteikia labai mažai informacijos.
„Tai kamieninių ląstelių injekcijos, kurios turėtų paskatinti nervų regeneraciją. Kiek tai veiksminga – galiu tik spėlioti. Vygandui reikia nusiųsti užklausą su visomis medicininėmis detalėmis ir tada galima svarstyti, ar tai butų veiksminga būtent jo atveju. Juolab, kad nuo patirtos traumos praėjo jau daugiau nei trys metai”, - aiškino chirurgas.
Tuo tarpu V. Šlioža teigė šiuo metu būtent tai ir darantis. Vaikinas jau susisiekė su klinika ir šiuo metu kalbasi su įstaigoje dirbančiais specialistais, kurie įvertins, ar jo atveju šis gydymas būtų veiksmingas.
„Noriu pabandyti susigrąžinti gyvenimą. Žinau, kad dėl visko esu pats kaltas, bet vis tiek noriu gyventi pilnavertį gyvenimą, kiek tik įmanoma”, - aiškino vaikinas.
Sulaukia daug palaikymo
Vygandas baiminasi, kad iš dabar gaunamos 530 svarų sterlingų pašalpos sutaupyti tikrai nepavyks. Vaikinas tikisi, kad galbūt atsiras gerų žmonių, kurie galės jį paremti finansiškai. Tuo tarpu Lietuvoje gyvenanti mama pažadėjo parduoti žemę ir šiuo metu tvarko dokumentus, kad nors kiek galėtų prisidėti prie sūnaus svajonės.
Skuode gyvenanti Aušra Šliožienė, prisiminusi sūnui nutikusią nelaimę, iš karto susigraudino. Nors nuo avarijos praėjo keleri metai – žaizdos neužgijo.
„Jis labai stengiasi ir turi daug noro kabintis į gyvenimą. Sūnus visada mankštinasi, vis dar neprarado vilties, kad jo būklė pagerės. Aš irgi tuo tikiu. Pardavinėjame žemę, o ir pati planuoju išvažiuoti į užsienį, kad šiek tiek daugiau uždirbčiau”, - pasakojo A. Šliožienė.
Mama prisipažino labai bijojusi, kad atsitikus nelaimei jos sūnus neprarastų vilties, tačiau, pasak moters, Vygandas tikrai gražiai gyvena: rūpinasi savimi ir savo namais, džiaugiasi draugais. Jis visada siekia užsibrėžto tikslo ir nepasiduoda.
Tuo tarpu „Tiesos” kalbinta buvusi Vygando mergina Gertrūda taip pat teigė mananti, kad Vygandas nusipelnė antrojo šanso ir jam būtinai reikalingas gydymas.
„Tuomet jis galėtų toliau gyventi ir pasiekti tą laimę, apie kurią visada svajoja ir kalba”, - sakė Gertrūda.
Pasak du metus kartu su vaikinu praleidusios ir juo diena iš dienos besirūpinusios merginos, avariją jis išgyveno itin sunkiai. „Niekam nelinkėčiau pajusti to, ką kasdien jaučia Vygandas. Jis neturi kur dingti. Jam reikėjo su tuo susitaikyti. Vygandas kiekvieną dieną žengia pirmyn, deda dideles pastangas tam, kad galėtų ir vėl jausti žemę po savo kojomis”, - atviravo buvusi vaikino širdies draugė.