Bent keliomis grožio procedūromis pasinaudojusi moteris puikiai žino, kad ne visi specialistai gali vadintis profesionalais, o kai kuriems tiesiog reiktų uždrausti verstis tokia veikla.
„Geliniu nagu priauginimas, papildymas, antakiu korekcija, plauku galiuku pakirpimas. Lauksiu visų norinčių pasipuošti. Dirbu savo namuose, tačiau Jūsų patogumui galiu atvykti į Jūsų namus.“ (kalba netaisyta, – aut. past.) – tokių skelbimų tiek internete, tiek lietuviškoje spaudoje gausu.
Internete apstu nagų, plaukų ir blakstienų priauginimą, antakių tatuiravimą bei kitas įvairias makiažo paslaugas siūlančių lietuvaičių skelbimų. Vienos profesionalias paslaugas klientams teikia grožio salonuose, kitos priima į savus namus, trečios – pačios keliauja pas klientus.
„Tiesa“ pasidomėjo lietuvių nuomone apie grožio industrijos „versliukus“ ir sulaukė nevienareikšmių nuomonių.
Žurnalistės eksperimentas
„Tiesos“ žurnalistė atliko tyrimą ir pagal socialiniuose tinkluose rastą skelbimą į namus pasikvietė profesionale save vadinančią manikiūrininkę. Lietuvė nustebino vos įžengusi pro duris – nuo jos tvokstelėjo stiprus rūkalų kvapas.
Specialistė prieš pradėdama darbą nusiplovė rankas, tačiau ne su muilu, o su šalia buvusiu indų plovikliu. Pasak moters, „jis geriau užmuša bakterijas“.
Įsitaisiusi jai patogiausioje vietoje lietuvė pasiteiravo dėl lakavimo būdo ir nurodė paslaugų kainą – 15 svarų. Vos įpusėjus manikiūrui manikiūrininkė užsiminė, kad darbas užtruko ilgiau, nei ji tikėjosi, tad kitą kartą „ims bent 20“.
Tai nustebino, bet vidury kelio niekas nestoja, tad darbas vyko toliau.
Atstumdama ir karpydama odeles manikiūrininkė elgėsi grubiai, o šių eilučių autorei užsiminus, kad jausmas nėra iš maloniųjų, atšovė, kad pati kalta: „Tavo odelės sausos ir suragėjusios.“ Neilgai trukus vienas po kito pradėjo kraujuoti septyni iš dešimties pirštų.
Specialistė stengėsi neparodyti sutrikimo: puolė valyti kraują ir purkšti atsivežtą antibakterinę priemonę. Ta pati priemonė buvo naudojama viskam: manikiūro įrankiams, nagams ir kraujuojantiems pirštams.
Paklausta, ar tokia situacija yra įprasta ir normali, manikiūrininkė atsakė, kad „visko būna“, ir pasiteiravo, ar namuose esama vandenilio peroksido, nes jo reikėtų. Paklausta, kur sėmėsi žinių apie nagus, lietuvė neslėpė, kad lankė kelis vienadienius kursus, ir „visko išmokė praktika“.
Jau nekalbant apie grubius higienos pažeidimus ir nuolatinius „einu parūkyti“, manikiūrininkė nesibodėjo nesustodama pasakoti apie visus greta gyvenančius lietuvius, jų namus, darbus, tarpusavio pykčius. Tarp kaimynų ir pažįstamų paslapčių nebeliko.
Galų gale nagai buvo nulakuoti už 15 svarų, bet antrą kartą nebandyčiau.
Žinių stoka – nepataisoma žala?
Pasak grožio imperijos „Blossom and Jasmine“ vadovės ir nagų specialistės Gintarės Linauskienės, ir lietuvės, ir britės manikiūrininkės dažnai pažeidžia daugybę higienos ir etikos normų. Didžiausia klaida ekspertė įvardija elementarių žinių stoką.
„Aš pati manikiūrininkės mokslus krimtau metus, ir nuolat tobulinausi. Tokie kursai, kurie tetrunka tris mėnesius ar vos kelias savaites, nė nesiskaito, – juos baigusi tikrai netampi specialiste. Yra ir tokių moterų, kurios mokosi vos vieną dieną, gauna sertifikatą ir laiko save profesionalėmis, pradeda darbuotis. Tai baisu“, – atvirai dėstė nagų ekspertė.
Jungtinėje Karalystėje kiekviena manikiūrininkė privalo turėti VTCT (anlg. Vocational Training Charitable Trust) ir NvQ (angl. National Vocational Qualifications) sertifikatus, taip pat licenciją iš savivaldybės. Negana to, važiuodama dirbti į namus manikiūrininkė turi turėti ir draudimą.
G. Linauskienė teigė, kad dirbant su oda reikia būti itin akyloms ir netgi išmanyti anatomiją: „Kiekvieno žmogaus odelės skirtingos, jų būna įvairių, priklausomai nuo amžiaus ir ligų, – pvz., sergant cukralige odelės kraujuoja dažniau. Visgi minėtuoju žurnalistės atveju, kai kraujavo net septyni pirštai, tikėtina, kad manikiūrininkė neišmanė savo darbo ir atliko jį netinkamai, todėl mergina galėjo „pasigauti“ infekciją, kurios padariniai sveikatai būtų liūdni.“
Taisyklės aiškios
G. Lisauskienė ne kartą pabrėžė, kad jeigu manikiūrininkės vietoje būtų buvusi pati, vos pradėjus kraujuoti antrajam pirštui ji būtų stabtelėjusi ir pasiteiravusi klientės, ar nutraukti procedūrą, ar tęsti tik atsargiai apkarpant odeles ir taip apsaugant tiek save, tiek, svarbiausia, klientą. Taip pat pridūrė, kad manikiūrininkės pačios privalo turėti antibakterinį muilą ir priemonių kraujavimui sustabdyti bei pleistriukų.
„Manikiūras atliekamas tam, kad nagai atrodytų estetiškai. Juk sukruvinti ir žaizdoti pirštai tikrai nekels susižavėjimo niekam, o juos dar ir skaudės, ką jau kalbėti apie infekcijos tikimybę. O dėl paskalų, vėlgi, ji nebuvo profesionalė, nes profesionalės palieka visą savo ir kitų žmonių asmeninį gyvenimą už durų. Juk ateini dirbti“, – manikiūrininkės elgesiu negalėjo atsistebėti grožio kompanijos vadovė.
Subjaurotas veidas
Anonime norėjusi likti į 50-metį įžengusi moteris „Tiesai“ sakė, kad tos dienos, kai ryžosi išsitatuiruoti antakius, ji nepamirš niekada. Dar viena specialiste save laikanti „meistrė“ subjaurojo pašnekovės veidą pernelyg tamsia antakių spalva ir kreiva jų forma.
Po procedūros lietuvė buvo raminama, kad spalva apsiplaus, raudonis dings ir viskas atrodys daug geriau, tačiau jau tą pačią dieną pašnekovė teigė supratusi, kad siaubingai suklydo žengusi tokį žingsnį.
„Aš nežinau, ką daryti. Pati kalta, neprašiau nei sertifikatų, nieko, tiesiog pasitikėjau, ir viskas. Kur dabar man kreiptis? Į teismą? – retoriškai klausė nusivylusi moteris. – Dabar pažįstami, visi iki vieno manęs klausia, kas su manim šitaip pasielgė. Antakiai ne tik kad per ilgi, bet ir per tamsūs, kreivi. Pinigų operacijoms aš neturiu, belieka susigyventi.“
Ketveri metai patirties – jokių nusiskundimų
Ketverius metus reguliariai įvairiomis lietuvių teikiamomis grožio paslaugomis Londone besinaudojanti Vaida Liutkutė teigė esanti patenkinta tautiečių darbais: lietuvės dirba su reikiamomis dezinfekavimo priemonėmis ir pagal visus higienos reikalavimus.
Pašnekovė teigė, kad, žinoma, viskas priklauso ir nuo kliento, ir nuo specialisto, tačiau moteris nemato nieko blogo, kad paslaugos teikiamos namuose, o ne grožio salone. Anaiptol, jai tai – didelis pliusas.
„Už blakstienų priauginimą namuose, kur specialistė dirba ir su kauke, ir su akiniais, sumoku 40 svarų, salone paslaugos kainuotų bent 80 svarų, o rezultatas toks pats, jei dar ne geresnis, nes namuose dažnai ir malonesnė atmosfera. Tereikia žinoti, kur ir pas ką eini, bei kliautis rekomendacijomis, teirautis pažįstamų, ir neteks nusivilti“, – tvirtai dėstė V. Liutkutė.
Švari aplinka – svarbiausia
„Dior“ spalvų stilistė, makiažo meistrė Rolana Kuprytė teigė, kad būdama profesionalė vargu ar vyktų į namus pas klientus ir ten dirbtų. Vienas svarbiausių punktų R. Kuprytei yra higiena ir švari aplinka, o važinėdama po skirtingas vietoves niekada nežinai, ko gali tikėtis.
„Su makiažu, žinoma, yra šiek tiek kitaip, nes nenaudoji adatų ar klijų, „neįeini“ į odą, tačiau, logiškai mąstant, vargu ar važiuočiau į namus pas klientus. Tu juk nežinai, kaip tavo klientas gyvena, kokia ten aplinka, koks apšvietimas, todėl turi turėti savo vietą ir joje atlikti darbą profesionaliai.“
Meistrė teigė, kad dirbant visažiste svarbiausia yra teptukų ir šepetėlių švara. Jeigu nėra galimybės po kiekvienos klientės jų išplauti, dezinfekuoti, šepetėliai turėtų būti bent jau išvalyti su specialiais valikliais, kurie išima visus dažų likučius ir greitai džiūsta. R. Kuprytė pabrėžė, kad skystos pudros teptukas privalo būti plaunamas kaskart prieš naudojimą, juo labiau kad su drėgnu lengviau padengiama oda.
Jeigu per dieną aptarnaujama ne viena klientė, visus šepetėlius rekomenduojama vakare išplauti su specialiais šampūnais. Specialistė pridūrė, kad svarbi ir visos darbo vietos švara.
Svarbiausia – nenustoti mokytis
Makiažo meistrei šypseną kelia ne tos lietuvės, kurios mokosi, kad ir trumpai, makiažo pagrindų, o tos, kurios vos po savaitės kursų jau moko kitas.
„Jeigu nori būti makiažo meistras, turi skirti laiko mokslams, suprasti, kaip kiekvienam veidui parinkti skirtingą makiažą, ir dar daugiau. Žinoma, yra kas dažo pagal vieną braižą, tačiau ar jis visoms tinka? Reikia nenustoti tobulėti ir suprasti, kad mokslai užtrunka“, – užbaigė R. Kuprytė.