„Emigrantai“ šįkart išsiruošė į Estiją tam, kad išsiaiškintų, ar tiesa, kad ten gyventi geriau nei Lietuvoje. Lyginimas su estais lietuviams jau spėjo tapti kompleksu. Ne vienerius metus iš eilės girdime, kad ten viskas geriau: nuo atlyginimų iki aptarnavimo kavinėse, nuo aukštesnio laimės indekso iki labiau išvystyto atvykstamojo turizmo. Iš Baltijos šalių estai pirmieji įsivedė eurą ir savosios kronos jau turbūt net neatsimena.
Apie gyvenimo Estijoje ir Lietuvoje skirtumus „Emigrantams“ sutiko papasakoti jau aštuonerius metus Estijoje gyvenantis Vaidas Matulaitis. Jis – reklamos agentūros savininkas, Baltijos šalių rinkodaros ekspertas.
Taksi paslaugos brangios tik sostinėje
„Manau, kad tikrai estai euro nebijojo. Ne taip, kaip lietuviai. Be abejo, kažkokio skepticizmo buvo – kaip čia bus, pabrangs ar nepabrangs. Diskusijų buvo daug, bet baimės nebuvo. Manau, nugalėjo racionalus pradas, kad kito kelio Estijai nėra“, – sako Vaidas.
2011-aisiais, kai Estija įsivedė eurą, euro ir kronos santykis buvo 1 ir 15. Pirmą sykį, gavę atlyginimą naująja valiuta, estai išsigando – vietoje tūkstančių kronų sąskaitose atsirado vos keli šimtai eurų.
„Kainos kilo prieš įvedimą, o įvedus eurą buvo 3–6 mėnesių pauzė. Kas pabrango tikrai akivaizdžiai, tai – paslaugos. Kirpyklų, taksi paslaugos brango, restoranuose ir baruose taip pat kainos kilo. O prekių krepšelis – nepasakyčiau“, – prisimena „Emigrantų“ pašnekovas.
Lankydamiesi Taline, keletą kartų važiavome taksi. Vien už įsėdimą tenka mokėti apie 3 eurus, o be 10 eurų toli nenuvažiuosi. Vaidas nuramina: tokios kainos – tik sostinėje. Gyventojų Estijoje – tik truputį daugiau nei milijonas, pusė jų apsistoję Taline, čia daugiausiai ir turistų. Be to, miestas mažas, atstumai nedideli ir, jeigu taksi paslaugos Taline kainuotų tiek, kiek Vilniuje, vežėjai tiesiog neišsilaikytų.
„Tartu tikrai rasite kitokias kainas. Mažesniuose miesteliuose – taip pat“, – tikina Vaidas.
Santykiai su Rusija atsiliepia turizmui
Kaip didelę Estijos stiprybę Vaidas pamini tai, jog šalies valdžia labai daug dėmesio skiria atvykstamajam turizmui. Į sumažėjusius turistų srautus labai greitai reaguojama.
Paklaustas, ar Estija, viliodama turistus, padaro daugiau nei Lietuva, ar jiems tiesiog labiau sekasi, Vaidas atsako: „Manau, nėra tokio vienareikšmiško „juoda – balta“, kad jie daugiau padaro arba labiau sekasi. Be abejo, reikšmės turi geografinė Estijos padėtis.“
Nors Vilnių ir Taliną skiria vos 600 km, dėl geografinės padėties Estijos sostinė pritraukia turtingesnius turistus. Vos pusantros valandos keltu ir jūs – jau Helsinkyje.
Jau penktadienio popietę Talino senamiestis pilnas atvykėlių. „Talino centre gausu suomių, švedų. Jei neklystu, jie [kiekvienas] palieka mieste apie 100 eurų per dieną, skaičiuojant su pietumis, apsipirkimu. Tuo metu Vilniuje matome gausybę autobusų su lenkiškais numeriais. Tai yra kitokio segmento turistai, galbūt labiau piligrimai arba vienos dienos [turistai], kurie pigiau atvažiuoja. Manau, kad jie per dieną palieka mažesnes sumas“, – sako Vaidas.
Apie tai, kad keltai, plaukiojantys tarp Talino ir Helsinkio, tapo suomių pasilinksminimo vieta, kur liejasi alkoholio upės, jau niekas nebekalba. Taline tai – įprastas dalykas. Svirduliuojantys turistai nieko nebestebina. Išvydę palyginti nedideles Estijos kainas, suomiai nutrūksta nuo grandinės ir negailėdami leidžia pinigus pramogoms. Tačiau santykiai su Rusija daro didelę įtaką Baltijos šalims ir Estija – ne išimtis.
„Net ir suomių srautai sumažėjo, nes viskas yra tarpusavyje susiję. Į pačią Suomiją važiuoja mažiau Rusijos turistų, atitinkamai jų ekonomika kenčia, atitinkamai jie mažiau keliauja į Estiją“, – teigia Vaidas.
Baltijos šalys – tarsi mažytis Europos veidrodis
Pažiūrėjus į žemėlapį atrodo, kad estai kasdien turėtų gyventi baimėje. Juk Rusija čia pat – vos už sienos. Bet Vaidas sako, kad estai situacijos nedramatizuoja. Šauktinių kariuomenė, apie kurią pas mus tiek diskutuojama, iš Estijos niekur ir nebuvo dingusi.
„Ko gero, čia yra mentaliteto, kultūriniai skirtumai. Mes, be abejo, esame labiau emocingi, labiau spontaniški. Aš manau, kad Baltijos šalys yra tarsi mažytis visos Europos veidrodis. Šiaurės šalys yra santūresnės ir labiau orientuotos į racionalų mąstymą, Vidurio Europa – ekonomika, finansai, o pietūs – emocijos, poilsis, daug dramų. Tai mes [lietuviai] esame tarsi mažieji italai. Tas yra tiesa“, – įsitikinęs „Emigrantų“ pašnekovas.
Jeigu lietuviai dažnai pasakoja anekdotus apie estus, tai estai lietuvių tautinių bruožų neišskiria, o kai kurie iš viso nežino Lietuvos aktualijų.
„Estams Lietuva yra pakankamai tolima šalis, kad ir kaip tai keista. Tai yra šalis už Latvijos. Vieną dalyką jie tiksliai žino – tai, kad turime šlovingą istoriją, kurios kažkiek gal savaip ir pavydu, bet [jos pačios] nelabai ir žino. […] Aš turiu daugybę pavyzdžių, kai mano kolegos arba draugai estai, nuvažiavę į Lietuvą, į Vilnių, būna maloniai nustebę, nes neįsivaizdavo, kad taip šalis atrodo“, – pasakoja vyriškis.
Estai mieliau palaiko savus
Vaidas Matulaitis jau ne vienerius metus Estijoje turi nuosavą verslą. Didesnių skirtumų, kur lengviau verslauti – ten ar Lietuvoje, rinkodaros ekspertas nepastebi. Išskyrus vieną aspektą: Estijoje absoliučiai viską galima padaryti internetu. Kad atsidarytum savo įmonę, pakanka vieną sykį nueiti į banką.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad estai sunkiau priima užsieniečius. Jeigu atvykėliai verslininkai Lietuvoje sutinkami itin noriai, estai mieliau palaiko vienas kitą: „Čia yra tam tikras jų bruožas. Jie laikosi kartu, jie yra savi. Aišku, galbūt [įtakos turi] religinis pagrindas, nes protestantų kultūra yra santūresnė. Mes labiau vizualūs – dekoracijos, barokas. O čia labiau pilka – akmuo, šiaurė, išgyvenimas.“
Estai vos ne kiekvienais metais pripažįstami pačia nereligingiausia tauta pasaulyje. Pagal atliktas apklausas, tik kas aštuntas estas mano, kad religija jo gyvenime yra svarbi.
„Estijoje labai skeptiškai žiūrima [į religiją]. […] Yra daug reklamų, kur su humoru rodomas Jėzus Kristus, pavyzdžiui, rodoma, kaip Kristus išpardavime dalyvauja, baldus sau perka. Jiems Santa Klausas ir Jėzus Kristus yra vienos lentynos ikonos“, – kalbėdamasis su „Emigrantais“ pastebi Vaidas.
Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai kalbama lyginant Baltijos šalis, – tai, kad Latvija ir Estija jau po kartą nugalėjo „Eurovizijos“ konkurse, o lietuviai jau nuleido rankas – nuo tada, kai „LT United“ iš Atėnų parvežė šeštą vietą, niekam nepavyko jų pralenkti ir kasmet sekasi kone blogiau. Šia tema Vaidas irgi sako tą patį: dauguma temų, dėl kurių pas mus verda diskusijos, estams ne tokios svarbios.
„Kiek esu šnekėjęs, jiems tai yra visiškai antraeilis dalykas, tikrai nekompleksuoja, juolab kad jie jau laimėjo. Pergalė yra, dabar jie eksperimentuoja su įvairiais formatais. Šįkart jie bandė išsiųsti kelių pankų grupę, bet net patys estai neišleido, per drąsu buvo. Bet kompleksų tikrai nėra“, – tvirtina Estijoje gyvenantis lietuvis.
Kasmet per LRT Televiziją transliuojamas „Eurovizijos“ konkursas Lietuvoje prie televizorių surenka labai didelę auditoriją, kalbėti apie galimus atlikėjus, jų kostiumus ir dainas pradedama vos ne prieš metus. Ir kiekvienas muzikantas, kuris tik sukuria gražią dainą, yra raginamas dalyvauti didžiausiame Europos dainų konkurse, kad mūsų šaliai pagaliau nepadarytų gėdos.
Pasak Vaido, Estijoje tokios psichozės nėra: „Jiems tai yra pramoga. Manau, kad dabar net ne visi žiūri.“
Dėl nemokamo transporto padidėjo taliniečių skaičius
Vaidas tikina, kad estai labai lengvai priima naujoves, o kai ryžtasi reformoms, mažiau kalba ir daugiau dirba. Ir jeigu Lietuvos politikai vis diskutuoja, ką daryti su Vilniumi, kur gyventojų akivaizdžiai yra daug daugiau nei skelbia oficiali statistika, estai analogišką problemą išsprendė nemokamu viešuoju transportu taliniečiams. Jau keletą metų Talino gyventojai nemokamai naudojasi tramvajais ir autobusais.
„Būtent tokiu būdu Talino meras padidino Talino gyventojų skaičių. Tiems, kurie buvo neregistruoti arba gyveno priemiesčiuose, tai buvo paskata prisiregistruoti, nes norint nemokamai važiuoti, reikia būti taliniečiu“, – sako Vaidas.
Dar vienas dalykas – balsavimas internetu. Šią naujovę estai įsivedė pirmieji visame pasaulyje ir taip suaktyvino jaunimo dalyvavimą rinkimuose, o su jaunimo aktyvumu dažnai susijęs ir liberalių pažiūrų politikų atėjimas į valdžią.
„Tai yra vienas iš jų pasididžiavimo momentų. […] Manau, kad tai yra didžiulis palengvinimas, ypač pritraukiant jaunesnius rinkėjus, kuriems niekur nereikia eiti, kurie gali, ką tik naršę internete ir prisiminę, kad reikia balsuoti, įkišti savo asmens kortelę į skaitytuvą – 5 minutės ir jau esi balsavęs. Kiek atsimenu, gali keisti savo sprendimą iki tam tikros datos“, – pasakoja vyriškis.
SMS ir elektroniniai laiškai – tik su estiškomis raidėmis
Nors estai daug ką padaro pirmiau už lietuvius, Vaidas sako, kad laikyti save atsilikusiais mums nereikėtų. Mūsų kitoks charakteris, kita geografinė padėtis, be to, kaimynų iš Šiaurės pirmavimas iš dalies yra žiniasklaidos išpūstas reikalas. Neverta pavydėti kitai valstybei jos pergalių – svarbiau yra mylėti savo šalį ir ja rūpintis, gyventojams nestokoti pilietiškumo ir kuo greičiau išgyvendinti sovietinį paveldą.
„Paskutiniu metu tarp jaunimo matosi tendencija, jog rašant numetinėjamos lietuviškos raidės ž, š. Estijoje aš neatsimenu, kada gavau SMS arba elektroninį laišką be estiškų raidžių. Jie į tai žiūri pagarbiai, atsakingai. Čia dar vienas bruožas – sakyčiau, kad Estijoje visur yra daugiau atsakomybės“, – teigia „Emigrantų“ pašnekovas.
Anot Vaido, nors Rusija estams arčiau nei mums, jie daug labiau tiki šviesia šalies ateitimi ir iš visų jėgų stengiasi eiti į priekį.
„Visi mes skirtingi, bet regioniniu mastu mes galime būti dar stipresni. Manau, visi turi savų stiprybių. Estai turi savo privalumų, o lietuviai – savo“, – įsitikinęs Vaidas.
