Galimybių čia gausu ir darbo, ir laisvalaikio atžvilgiu. Dalis atvykusiųjų stačia galva neria į tautų katilą ir griebia kiekvieną naujovę, ieško neįprastų pramogų ir pasilinksminimo vietų. Kiti, nors ir smalsu, kas vyksta aplinkui, labiau linkę laisvalaikį leisti pažįstamoje aplinkoje – mėgaudamiesi šaltibarščiais, klausydamiesi senų gerų šlagerių ir plepėdami su kolegomis.
Viena iš lietuviškus įpročius Londone išlaikiusių žmonių – „Tiesos“ kalbinta Gabija. 28-erių moteris teigė labiau mėgstanti įprastas pramogas, tad linksmintis su draugėmis traukianti tik į lietuviškas vietas.
„Jei su draugu švenčiame, keliaujame pavakarieniauti. Dažniausiai renkamės „Bernelių užeigą“, „Juoda Balta“ ar kitus lietuviškus restoranus. „Berneliuose“ smagu vien todėl, kad ten dažnai groja gyva muzika, kalba vakaro vedėjas, padavėjai – lietuviai. Su draugėmis pašėlti lekiame į „Radugą“ ar „Sin“, dabar dar atsidarė „Kristal“ klubas“, – kalbėjo jauna moteris.
Pašnekovės teigimu, lietuviškose vietose ji galinti labiau atsipalaiduoti ir besijaučianti kaip namie. „Dirbu su įvairiataučiais, kasdien aplink girdžiu anglišką muziką, visur kalbama tik angliškai, todėl kartais tikrai smagu išeiti ten, kur susitiksiu lietuvių ir koks nors vestuvių dainininkas perdainuos mintinai mokamas dainas“, – savo pasirinkimą aiškino Gabija.
Paklausta, ar lankydamasi vien lietuviškose vietose nesijaučia atitolusi nuo vietinės kultūros, londonietė atsakė kartais apsilankanti parodose, šventiniuose turguose ar festivaliuose, tačiau taip nutinka retokai. O pramogavimą su tautiečiais ji pasirenka sąmoningai, tad izoliuota nesijaučia – jai tiesiog neįdomu.
Gabijai visiškai nepritarė Marius, teigiantis, kad į lietuviškas vietas pavalgyti užeinantis ne dažniau, nei kartą per metus, tautiečių renginius pasirenkantis dukart per metus, o lietuviškame klube Londone nėra buvęs nė sykio. Ne lietuviškoje aplinkoje londonietis linksminasi bent kartą per savaitę.
„Mėgstu technomuzikos renginius, vasaros festivalius, bliuzą, džiazą, su draugais renkamės gyvos muzikos koncertus. Apskritai, visada renkuosi naujas ir neišbandytas pramogas, bet į Butkutės koncertą eisiu“, – šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.
Kitas jaunas vyras, prisistatęs Dima, tikino, kad lietuviškų pramogų jo kasdienybėje sumažėjo bėgant laikui.
„Anksčiau lietuviškose vietose lankydavausi dažnai, dabar – kur kas rečiau. Paskutinis renginys, kuriame buvau su tautiečiais, – filmo „Redirected“ premjera. Į lietuvišką vakarėlį nueinu nebent tada, kai groja draugai. Kavinėse mielai lankyčiausi ir valgyčiau, bet Vakarų Londone nėra nieko lietuviško“, – pasakojo pašnekovas.
Lietuviškos pramogos – pigesnės
Paklausti apie išlaidas pramogoms visi pašnekovai sutiko, kad linksmintis britiškose vietose atsieina brangiau. „Jei atvirai, apie išlaidas stengiuosi negalvoti, nes pradeda labai skaudėti galvą. Žinoma, viskas priklauso nuo pramogų pobūdžio, bet vidutiniškai vakaras man kainuoja apie 120 svarų. Jei vakarėlis rimtas – daugiau, jei tik vakarienė su draugais – mažiau. Žinoma, jei šventė užsitęsia visą savaitgalį, kainuoja dar brangiau, kita vertus, sutaupau pinigų nevažiuodamas namo taksi“, – šmaikštavo Dima.
Marius pritardamas jam pridūrė, kad vienas pavakarojimas mieste kainuoja nuo 100 iki 150 svarų, nepriklausomai nuo to, kur pramogaujama. Lietuviškas vietas mėgstančiai Gabijai vakaras dažniausiai nekainuoja šimto svarų: „Na, paskaičiavus, vidutiniškai per vakarą išleidžiu apie 50 svarų. Lietuviškuose restoranuose valgyti gana pigu, įėjimas į klubą taip pat kainuoja nedaug. Tad brangiausiai sumoku už gėrimus vakarėlio metu ir taksi.“
Staliukų rezervavimas beveik visur nemokamas, tiek lietuviškose, tiek britiškose įstaigose. Tačiau kai kuriose vietose užsakant staliuką būtina palikti užstatą nuo 50 iki 200 svarų. Prabangesniuose restoranuose už užstatą reikalaujama valgyti ir gerti, tad jei vakarui baigiantis išrašyta sąskaita mažesnė už užstatą, likusi suma negrąžinama. Lietuviškuose restoranuose paliktas užstatas grąžinamas vos atvykus į vietą.
Įėjimas į lietuviškus klubus Londone kainuoja nuo 5 iki 15 svarų, o jei į vakaro programą įtrauktas atlikėjo pasirodymas, kaina gali siekti ir 25 svarus. Apsilankymas britų klubuose kiek brangesnis, tačiau, pasak pašnekovų, kainos priklauso nuo miesto vietos.
„Alaus ir kitų gėrimų kainos skiriasi. Pavyzdžiui, Chelsea, Parsons Green, Fulhamo rajonuose – brangiau, Shoreditche, Brick Lane, Bermondsey – pigiau, miesto centre – labai įvairiai“, – rajonų subtilybes dėstė Marius. Jam pritarė ir Dima: „Na, taip, kai kur alus kainuoja 3 svarus, o kai kur –5 svarus. Priklauso ir nuo rajono, ir nuo vakarėlio tipo. Truputį erzina, kai kartais už 330 ml buteliuką reikia sumokėti 5 svarus. Čia jau apiplėšimas.“
Britų draugija miela ne visiems
Londone pramogų pasirinkimo galimybės – plačios, tačiau čia apsistoję lietuviai neretai renkasi arčiau gyvenamosios vietos esančius klubus ar restoranus, mat tada pigiau grįžti namo. Todėl įsikūrusieji rytinėje miesto dalyje dažniau keliauja į toje pusėje lyg grybai po lietaus dygstančius klubus ar vakarėlius. Kitose sostinės vietose apsistoję lietuviai drąsiau renkasi pramogas miesto centre, mat aplink jų namus miegamuosiuose rajonuose sunkiai galima rasti klubą ar kitų pramogų.
Rytų londoniečiams, norintiems į savo gyvenimą įtraukti naujų pramogų, Dima su Mariumi patarė būtinai apsilankyti Shoredicho ir Brick Lane‘o rajonuose. Ten ne tik gausu individualių alaus daryklų, stilingų diskotekų, bet ir daug įdomių, išskirtinių žmonių. Be to, kainos šių rajonų klubuose nesikandžioja, o į Rytų Londoną galima grįžti vienu naktiniu autobusu.
„Va, neseniai buvau „Tobacco Dock“ klube Shadwellyje. Pati geriausia vieta iš visų, kur esu buvęs gyvenime! Jie ten rengia ir parodas, vakarėlius visokius. Tikrai patariu apsilankyti. Dar labai mėgstu įvairiuose sandėliuose organizuojamus renginius. Na, mėgstu technomuziką, todėl tokie renginiai man kaip tik. Dar rekomenduočiau apsilankyti „Ministry of Sound“, „Fabric“ (nors ten publika man per jauna ir kainos didokos), „Egg“ (ten nuostabi terasa) klubuose. Išskirtinė atmosfera garantuotai patiks elektroninės muzikos gerbėjams“, – patarimus dalijo Dima.
Paklausta apie elektroninę muziką Gabija pakėlė antakius: „Na va, tai, turbūt, viena iš priežasčių, kodėl vengiu britų klubų. Pirma, tas bežodis bumbsėjimas su lazeriais mane varo iš proto. Antra, esu tikra, kad tokiose vietose visi vartoja narkotikus, todėl nežinai, ką gali tau padaryti šalia šokantis. Nejauku man tokiose vietose. O ką, daug lietuvių mėgsta tuos klubus?“ – nustebusi „Tiesos“ žurnalistės klausė pašnekovė.
Nors abu kalbinti vyrai teigė dažniau besirenkantys užsienietiškus renginius, tačiau tikino, kad kitų lietuvių draugija jų netrikdo. „Nesekioju paskui publiką. Einu ten, kur groja mano mėgstami DJ‘ai. Paskui juos kartais ir į užsienį keliauju. Keista, patys būdami britai jie retai groja Anglijoje“, – pasakojo Dima. Marius paantrino, jog taip pat nesirūpina, jei lietuviškame renginyje susitiks tautiečių, mat teigė turintis daugybę lietuvių draugų. Paklausta apie publiką renginiuose Gabija neslėpdama atsakė, kad lietuvių draugija jai miela, tačiau kitataučių aplinkoje ji nesilinksminanti sąmoningai. „Nenoriu nei valgyti, nei šokti su anglais. Man jie nepatinka“, – savo požiūrio į vatą nevyniojo pašnekovė.
Rekomenduojamos vietos naujovių ieškantiems lietuviams
Pigu, bet įdomu:
„The Troubadour“ – kavinė, baras, klubas, gyvos muzikos koncertų vieta.
„Red Dog Saloon“ – restoranas, įrengtas kaip senovinis salūnas iš vesterno filmų.
„Mamacita“ – meksikiečių restoranas, kuriame galima paragauti tradicinių patiekalų ir gatvės maisto.
„Belgo“ – alaus mylėtojų rojus, kuriame galima nebrangiai paskanauti keliasdešimties rūšių alaus, jūros gėrybių ir mėsainių.
„Golden Bee“ – sušių restoranas su ant stogo įrengtu kino teatru.
Prašmatnu:
„Cafe de Paris“ – klubas, restoranas, kuriame vyksta kabareto šokėjų pasirodymai.
„Ice Bar London“ – baras, restoranas, kuriame nuolat vyrauja žiema, svečiai sėdi su paltais, o gėrimai pilstomi į iš ledo išskobtas taures ir taureles.
„The Elk“ – ne pats pigiausias restoranas, kuriame ruošiami patiekalai iš žvėrienos, o restorano interjeras panašus į medžiotojų trobelę.
„Skylounge“ – ant viešbučio stogo įkurtas baras stiklinėmis sienomis. Pro jas atsiveria visa Londono panorama.
