„Tiesa“ aiškinosi, kodėl vieni lietuviai laukia, o kiti – bijo Rugsėjo 1-osios.
Nepriklausomai nuo to, ar vaikas pradeda lankyti darželį, ar grįžta į pradinę ar vidurinę mokyklą, tėvų išlaidos vasaros pabaigoje visada padidėja. Vieni tėvai tikisi sumažinti kasmetines išlaidas, kiti bando bent jau neviršyti pernai išleistos pinigų sumos. Tačiau pagal „Money Advice Service“ atliktą tyrimą, 4–11 metų vaikų tėvai kasmet mokyklinėms prekėms bei aprangai išleidžia vidutiniškai apie 200 svarų sterlingų.
Tam pritarė ir dvi atžalas auginanti Anastasija Marozaitė. 4 metų dukters ir 6 metų sūnaus mamai suruošti vieną vaiką mokyklai atsieina apie 150 svarų. Tiesa, moteris pastebėjo, kad išlaidos mergaitės reikmenims kainuoja apie 30 svarų daugiau, nei berniuko.
Daugiausiai tėvai išleidžia mokyklinėms uniformoms ir batams, kuriuos stengiasi pirkti kokybiškus. A. Marozaitė teigė niekad neperkanti bet kokių batų ir striukės.
„Pirkdama batus ir striukes atsižvelgiu į jų kokybę bei patogumą. Moku brangiai, tačiau nesirenku sintetikos. Pavyzdžiui, batai vienam vaikui kainuoja apie 45 svarus, striukė – apie 35 svarus“, – patirtimi dalijosi „Tiesos“ pašnekovė. Lietuvė pridūrė, kad naujus batus vaikams tenka pirkti dukart per metus, tad išlaidos padvigubėja, tačiau pigesnius gali tekti keisti dar dažniau.
Moteris prisipažino, kad pirmus metus išleisdama sūnų į mokyklą rinkosi tik kokybiškus ir brangius drabužius ir batus, tačiau ilgainiui pakeitė savo nuomonę. „Anksčiau išleisdavau daugiau, tačiau dabar nematau skirtumo tarp brangių ir pigesnių uniformos drabužių. Juk mokyklinukai nesaugo nei drabužių, nei batų, kasdien pareina išsipurvinę. Rūpintis daiktais vaikai pradeda tik paūgėję, o kol kas dar tik bandau juos to išmokyti“, – šypsojosi A. Marozaitė.
Internete gausu patarimų, kaip sutaupyti ruošiant vaiką į mokyklą, taip pat pateikiama gausybė kasdienių drabužių kainų palyginimų. Didžiuosiuose prekybos centruose vaikiški marškinėliai ar marškiniai kainuoja nuo 1 svaro, o specializuotose parduotuvėse – nuo 10 svarų. Svarbiausias patarimas tėvams – pradėti rinkti vaikui drabužius gerokai anksčiau. Mat artėjat Rugsėjo 1-ajai, pigesnių mokyklinių marškinių, megztukų ar sijonų paprasčiausiai nebelieka, tad tėvams gali tekti gerokai pakratyti kišenes ir uniformą įsigyti iš specializuotų parduotuvių.
Rugsėjo 1-osios bijojo visa šeima
Kita „Tiesos“ pašnekovė, gegužę į Jungtinę Karalystę su šeima atsikrausčiusi Felicija Danienė, jaudinasi dėl Rugsėjo 1-osios turbūt labiau, nei jos atžalos: 14 metų duktė bei 5-erių sūnus. „Specialiai atvykome į Angliją dar prieš vasarą, kad vaikai apsiprastų, o mes išsiaiškintume, kaip čia tvarkomi mokyklos reikalai. Juk nieko nežinome, viskas nauja. Su vyresnėle buvo mažiau problemų, mat jos klasės draugė su šeima gyvena Londone jau porą metų, tad viską papasakojo. Dėl mažojo kilo daugybė rūpesčių, atrodo, viską nupirkome, bet labai baisu jį išleisti. Kad tik nebūtume ko nors ne taip supratę“, – jaudulio neslėpė F. Danienė.
Moteris pasakojo, kad vos atvykus jos vyras pradėjo dirbti, o jai buvo paskirta „užduotis“ pasirūpinti vaikų adaptacija, išsiaiškinti kainas, sužinoti kuo daugiau apie mokyklas ir reikiamas prekes. „Iš pradžių vaikštinėdavau su sūnumi po parduotuves ir tikrindavau kainų skirtumus. Vėliau Anglijos lietuvių grupėse išsiaiškinau, ko tiksliai reikės į mokyklą mano sūnui. Pirmuosius drabužius pirkau paprastose drabužių parduotuvėse, tad nuo kainų šiaušėsi plaukai. Man sakė, kad vaikui reikia bent 5 baltų marškinėlių ir dar turėti pakeitimui, jei išsiteptų mokykloje, tad nupirkau dvejus po 10 svarų kažkurioje drabužių parduotuvėje, nes norėjau, kad būtų gražus ir tvarkingas, ir su baime laukiau grįžtant vyro. Tada galvojau – siaubas, jei vien marškinėliai tokie brangūs, o jų reikia tiek daug, kas bus toliau“, – pirmuosius įspūdžius pasakojo imigrantė.
Artėjant mokslo metams F. Danienė sužinojo, kad pigiausi ir kokybiški mokykliniai drabužiai parduodami prekybos centruose. „Man „Facebooke“ kažkas paaiškino, jog nėra reikalo rūpintis, kad marškinėliai būtų gražūs, nes ten visi vaikai bus vienodai aprengti. Svarbu, kad tiktų spalva. Jų paklausiusi nupirkau pigesnių drabužių ir pasigailėjau, kad anksčiau išleidau trigubai daugiau pinigų vos dvejiems marškiniams“, – atviravo lietuvė.
Jos žodžius patvirtino ir A. Marozaitė, pirmuosius metus savo vaikui taip pat rinkusi brangesnius drabužius, tačiau vėliau pakeitusi savo požiūrį. „Daugumą drabužių: apatinukus, kojines, megztukus, mokyklinius marškinius, kelnes, sarafanus, sijonus perku „Asdoje“. Ten pigiausia, o ir kokybė gera. Man svarbu, kad ten marškiniai medvilniniai, kainuoja kelis svarus, o vaikas juos nešioja visus metus“, – patirtimi dalijosi moteris.
Patarimų tėvams tinklalapiuose internete rekomenduojama tinkamai panaudoti dar nesusidėvėjusius vyresnių šeimos vaikų drabužius. Taip pat neretai mokyklose esama tėvų klubo, kuriame galima daug pigiau nusipirkti dar tinkamų uniformos drabužių ar augant vaikams jais keistis.
Taip pat tėvams patariama sudarant mokyklinių prekių sąrašą pasikviesti į pagalbą vaikus. „Prie kiekvienos prekės, kurios reikia į mokyklą, būtinai įrašykite kainą, kad vaikas jaustųsi dėkingas, matytų, kiek išleidžiate jo reikmėms, ir mokytųsi saugoti savo daiktus“, – rašoma portale detroitnews.com.
Prieš perkant kanceliarines priemones rekomenduojama peržiūrėti savo spinteles ir stalčius. Tėvai dažnai pamiršta, kad jų namuose voliojasi dar tinkami naudoti ar ir visai nauji pieštukai, žymekliai, šratinukai, žirklės, popieriaus klijai. Nors šios prekės Jungtinėje Karalystėje nėra brangios, tačiau neverta leisti pinigų daiktui, kuris dar visai naujas ir nenaudojamas mėtosi namie.
Į tokius patarimus atsižvelgė F. Danienės šeima: atvykdami iš Lietuvos jie atsivežė dar tinkamus dukters mokyklinius reikmenis: „Kai kuriuos daiktus dukra naudos pati, kai kurie, pavyzdžiui, piešimo reikmenys, jai nebebus labai reikalingi, tad juos atidavė broliui, nes jam šių priemonių reikės kasdien. Juk prieš mokyklą visada visko pripirkdavome per daug, tad net ne visus dažus ar pieštukus ji atplėšdavo.
Abi pašnekovės pritarė tėvų portaluose skelbiamam pasiūlymui prieš perkant vaikui naujus drabužius pažiūrėti, ar nesama senų, vyresnio vaiko išaugtų, bet dar tinkamų drabužių. „Iš vyresnio sūnaus dukrai tiko megztukas, kuprinė, kojinytes. Būtų galima ir kitus drabužius naudoti, tačiau vaikai – skirtingų lyčių. Šiemet peržiūrėjusi senus daiktus sutaupiau gal apie 15 svarų“, – kalbėjo A. Marozaitė.
F. Danienė, kurios vyriausioji, 18 metų, duktė liko gyventi Lietuvoje, pasakojo, kad Lietuvoje visada išaugtus vyresnėlės drabužius perduodavo jaunesnei dukteriai. „Dabar vaikams norisi savų ir naujų daiktų, tačiau kadangi mano dukterų amžius skiriasi 4 metais, tai jaunesnioji pamiršdavo, kad drabužiai priklausė sesei. Išskalbdavau ir duodavau jai kaip naujus. Taip sutaupydavau ten, bet matau, kad čia drabužiai ne tokie brangūs, tad tikiuosi, jog ateityje nereikės duoti sūnui išaugtinių drabužių ar panaudotų daiktų“, – vylėsi pašnekovė.