Prieš dešimtmetį lietuviai šiuose turguose dažniausiai pirkdavo pigesnius daiktus savo namams ar dovanas tėvynėje likusiems artimiesiems. Dabar vis daugiau tautiečių patys susikrauna nereikalingus rakandus į mašiną ir nuo ankstyvo ryto stengiasi juos parduoti.
Bagažinių turgūs (Angl. Car boot sale) Jungtinėje Karalystėje populiarūs jau beveik pusę amžiaus. Pradžioje sumanytas kaip būdas surinkti pinigų bažnyčios bendruomenei, šis savaitgalių užsiėmimas sparčiai išpopuliarėjo tarp britų, norinčių atsikratyti nebereikalingų, bet dar naudingų daiktų. Dažniausiai tokio pobūdžio turgūs rengiami šiltuoju metų laiku ankstyvais sekmadienių rytais atvirose vietose. Pardavėjai, surinkę, kas jiems nebereikalinga, parduoda pačius įvairiausius daiktus: drabužius, buitinę techniką, darbo įrankius, kosmetiką bei vonios reikmenis.
Perka mažiau nei prieš 5 metus
Panaudoti daiktai kainuoja žymiai pigiau nei nauji parduotuvėse, tad, kai kurių prekeivių teigimu, pirkėjai apsiperka tokiose vietose siekdami sutaupyti. Taip mano ir kartą per metus prekiauti į bagažinių turgų vykstanti Jolantos ir Valdo šeima. Paklausta, kodėl, užuot išmetę rakandus, juos pardavinėja turguje, pora atsakė, kad dėl smagumo ir britiškos kultūros.
„Šis užsiėmimas atsiranda ilgiau pagyvenus Anglijoje, kai prisikaupia daiktų. Čia šie turgūs populiarūs, o mes atvykstame pabūti gryname ore, pabendrauti, patobulinti anglų kalbą, susipažinti su kitų kultūrų žmonėmis, kurių čia gausu. Patiriame nuotykių ir puikiai praleidžiame laiką“, – kalbėjo Jolanta.
Ši šeima – viena iš tų, kurios ne stengiasi uždirbti, o tiesiog nenori išmesti senų daiktų, dar tinkamų naudoti. Bet dalis prekeivių vyksta į bagažinių turgų tuomet, kai tikrai pristinga pinigų. Internete gausu tinklalapių ir straipsnių, kuriuose dalijami patarimai, kaip pakankamai uždirbti prekiaujant sendaikčių turguje. BBC skelbė, kad prasidėjus ekonominei krizei prekybininkų padaugėjo dvigubai, o pirkėjų sumažėjo.
Kartą per metus senus daiktus į pinigus turguje keičiantis Valdas patvirtino šį teiginį, sakydamas, kad prieš penkerius metus viską graibstyte išgraibstydavo, o dabar situacija pakito. „Akivaizdžiai matyti, kad žmonės turi mažiau pinigų. Net ir sendaikčių turguje tai akivaizdu. Dažniausiai perka techniką, laidus, visokiausius jungiklius – tai, ko reikia namuose. Žmonės taupo pinigus, neišlaidauja niekučiams. Taip pat populiarūs įsikuriant reikalingi daiktai. Atvykusiems imigrantams juk reikia ir šaukšto, ir šakutės“, – „Tiesai“ sakė lietuvis.
Nenuspėsi visų priežasčių, verčiančių lietuvius atverti savo bagažines, tačiau jų sendaikčių turguose padaugėjo prastėjant Jungtinės Karalystės ekonomikai. Pavyzdžiui, 2009-aisiais lietuviškuose interneto forumuose dažnas klausdavo, kas yra tie „karbūtseilai“ ir kur jų rasti, mat ten galima įsigyti pigesnių daiktų. Dabar tuose pačiuose forumuose diskutuojama apie geriausius turgus, derybų meną bei konkrečius pardavėjus. Bene kiekvienas lankytojas turi ką papasakoti šia tema, nes ji tebėra naujiena tik neseniai atvykusiems į šalį žmonėms.
Turgus – pragyvenimo šaltinis
Nors iš pradžių bagažinių turgūs buvo skirti vien sendaikčiams, ilgainiui šioje verslo nišoje vietą atrado ir specializuoti naujų daiktų bei maisto prekeiviai.
Netoli lietuvių gausiai apgyvento Rytų Londono įsikūrusiame turguje trejus metus lietuviškais gaminiais prekiaujantys Ruslanas ir Tomas kiekvieną savaitgalį keliauja į tą pačią vietą. Vyrai atgabena populiariausių lietuviškų produktų: rūkytos mėsos gaminių, naminės duonos, marinuotų daržovių bei sriubų, saldumynų ir kiaušinių. Nuo ankstyvo ryto iki išsiskirstant paskutiniams pirkėjams didžiulis prekybininkų stalas nuolat apsuptas būrio žmonių. Vyrai maloniai siūlo paragauti visų gaminių, atriekę gabalėlį lašinių ar rūkytos dešros pataria pirkėjams įsitikinti, kad maistas – gardus, o tik tada pirkti.
Pasak prekeivių, lietuviai juos pažįsta ir grįžta kiekvieną savaitgalį. Jų parduodamus gaminius pamėgę ir kitų tautybių atstovai, net kai kurie britai. Vyrai tikino šiuo verslu užsiimantys nuo pat atvykimo į šalį. „Visas prekes atsigabename iš Lietuvos, tad, kaip buvo sakoma tarybiniais laikais, esame „spekuliantai“. Pradėjau čia prekiauti vos atvykęs, reikėjo dirbti tai, ką moku geriausiai. Lietuvoje taip pat dirbau turguje, tad tiesiog perkėliau verslą į kitą šalį“, – kalbėjo Tomas, parduodamas jaunai mamai rūkyto kumpio gabalą.
Vyrai tvirtino, kad labiausiai pirkėjai mėgsta mėsos gaminius ir marinuotus agurkus. Dauguma prekių turguje parduodamos po svarą, tad „Tiesos“ pašnekovai taip pat laikosi šios nerašytos taisyklės.
„Konservus, duoną ir kiaušinius parduodame po svarą, tuo tarpu parduotuvėje šios prekės kainuoja bene dvigubai brangiau. Jei yra paklausa, reikia ir pasiūlos. Stengiamės pateikti tik gerą produkciją, kad pirkėjai grįžtų“, – sakė Ruslanas.
Įvažiavimas į turgų prekiauti su furgonėliu kainuoja 20 svarų, tačiau vyrai tikino, jog tai atsiperka su kaupu, nors tikslų uždarbį atskleisti atsisakė teigdami, kad tai – komercinė paslaptis. Paklausti, ką dirba kitomis savaitės dienomis, vyrai atsakė, jog visą savaitę ruošiasi savaitgaliui ir atsiveža prekes.
Pašnekovai Jolanta ir Valdas pasakojo, kad atvykę į turgų apsipirkti kiekvieną savaitgalį mato lietuvių šeimą, pardavinėjančią vaikiškus drabužėlius ir žaislus. Daiktai vaikams ypač populiarūs sendaikčių turguose, mat drabužėliai greitai išaugami, kai kurie lieka visai nauji arba dėvėti tik kartą. Vaikiškų batų ar drabužių kaina dažniausiai siekia iki pusės svaro, žaislai parduodami po svarą ar du. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose, skirtose Anglijos mamoms, šios prekyvietės įvardijamos kaip puiki galimybė atsikratyti vaiko išaugtų drabužių, o už uždirbtus pinigus įsigyti savo vaikui naujų.
Taip pat turguose dažnai lankosi buvę kolekcionieriai, parduodantys tai, kas anksčiau jiems suteikdavo didžiulį malonumą. Nežinia, dėl sentimentų ar tikrai nemenkos vertės, šie prekeiviai pigiai savo daiktų neatiduoda. „Tiesos“ kalbintas 68-erių britas Harry‘is prekiauja metaliniais senoviniais daiktais. Ant vyro stalo galima rasti įvairiausių prieškarinių rakandų – pradedant monetomis ir baigiant aprūdijusiomis kareivių gertuvėmis. Apie kiekvieną daiktelį vyras gali papasakoti ilgiausią ir keisčiausią istoriją, įvardyti pirmąjį jo savininką. Ir būtinai pabrėžia, kaip sunkiai šį daiktą gavo pats.
Pigiausią monetą iš šio prekeivio galima nusipirkti už 10 svarų, tiesa, tiek pat kainuoja ir kariniai ženkliukai bei marškinių sąsagos. Brangiausias daiktas, kurį pokalbio dieną turėjo vyras – metalinis šalmas už 200 svarų. Jis, pasak Harry‘io, priklausė jo seneliui.
„Tokių daiktų turiu pilną garažą ir pardavinėju juos jau seniai. Tai suvenyrai iš mano kolekcijų, senelio palikti daiktai. Nebeturiu jų kur dėti, esu senas ir man nieko nebereikia. Nebeturiu daug draugų, tad kiti pardavėjai čia – man kaip draugai. Su viena šeima net gyvename toje pačioje gatvėje. Mėgstu čia atvažiuoti pasikalbėti, pasižvalgyti, ką parduoda kiti“, – atviravo vyras.
Nors britas į bagažinių turgų atvyksta norėdamas išsklaidyti vienatvę, jis neslėpė ir turintis tikslą prisidurti prie pensijos. Per vieną sekmadienį prekeivis tikino uždirbantis nuo 80 iki kelių šimtų svarų. „Aš viską parduodu brangiai, nes manau, kad šie daiktai ypač vertingi. Kiti baigiantis dienai kainas mažina, bet, žinote, aš niekur neskubu, turiu daugybę laiko, galiu viską vežtis namo ir grįžti kitą savaitgalį. Brangiausius daiktus iš manęs perka kiti kolekcionieriai, kartą krūvą daiktų nupirko muziejaus įkūrėjas. Žmonos įsigyja gražesnių medalių dovanoti vyrams“, – „Tiesai“ porino pašnekovas.
Vienam – šiukšlė, kitam – atradimas
Išpopuliarėjus panaudotų daiktų prekybai atsirado ir antikvarinių daiktų turgūs, kuriuose lobių ieško patyrę brangenybių medžiotojai. Šie meną bei senovės kultūras puikiai išmanantys žmonės vertingą daiktą gali atskirti iš toli ir kuo puikiausiai žino gudrybes, kaip įsigyti brangų ar retą daiktą pigiai, apie jo vertę nepranešus pardavėjui.
Vertingų sendaikčių ieškotojai į turgus atvyksta beveik taip pat anksti, kaip prekeiviai. 5 valandą ryto jie jau bėgioja aplink daiktus iš mašinų dar tebetraukiančius pardavėjus ir apžiūrinėja jų turtą. Lobių neretai bando ieškoti ir paprasti pirkėjai, tikėdamiesi, kad įsigytą daiktą jiems pavyks brangiai parduoti „interneto bagažinių turguje“ – „E-Bay“.
Kaip teigė Jolanta ir Valdas, ne tik brangių radinių ieškantys pirkėjai atvyksta tiksliai žinodami, ko nori. „Kiekvienam daiktui – savas klientas. Labai daug daiktų nuperka žmonės iš Afrikos. Jie siunčia juos namo ir ten parduoda, tad žino, ko ieško, perbėga per turgų ir viską randa. Dažnai paklausia, ar turime brangių papuošalų“, – atviravo Valdas.
BBC televizija transliuoja laidą „Antiques Roadshow“, kurios vedėjai ir ekspertai keliauja po šalį ieškodami vertingų daiktų. Kiekvienas, manantis, kad turi brangų daiktą, gali prašyti ekspertų jį įvertinti. Būtent šioje laidoje pristatyti brangiausi pirkiniai, rasti bagažinių turguose, kuriuos atsinešė smalsumo genami nieko nenumanę pirkėjai.
Pateikiame keletą brangiausiai įvertintų radinių:
· Už kelis svarus turguje nupirktas auksinis garsiojo dizainerio Fabergé kurtas kiaušinis, vėliau parduotas už 8 tūkst. svarų.
· 5 svarus kainavęs įrėmintas darbas pasirodė esantis originalus žymiojo Ogiusto Renuaro (Pierre-Auguste Renoir) piešinys „Paysage Bords De Seine“. Paveikslas parduotas už 50 tūkst. svarų.
· Svarą turguje kainavęs gėlių vazonas pasirodė esantis prancūzų dizainerio Feuilles Fougereso vaza, vėliau parduota už 32 450 svarų.
· Bronzinė Šiaurės angelo skulptūros kopija, sukurta Antony Gormley, kurios vertė didesnė nei pačios skulptūros. Modelis parduotas už 1 mln. svarų.
· Turguje pirktos papuošalų dėžutės neatsidarančiame stalčiuje pensininkė rado segę, kuri jai pasirodė senovinė. Paaiškėjo, kad tai – anglų dizainerio Villiamo Burgo kurta segė, kurios vertė – 31 tūkst. svarų.
Patarimai pirkėjams ir pardavėjams:
Pirkėjams:
· Visada derėtis. Žmonės į turgų atvyksta atsikratyti nereikalingų daiktų, tad jie dažniausiai sumažina kainą, kad nereikėtų daiktų vežtis atgal namo.
· Žinoti, ko ieškote. Stengtis nesiblaškyti tarp daiktų įvairovės.
· Atvykti kuo anksčiau, kol geriausi daiktai dar nenupirkti.
· Būti draugiškiems. Tai gali padėti gauti nuolaidų.
· Prisiminti, kad pirkinio negalima grąžinti ir negalima atgauti pinigų. Todėl verčiau nepirkti akivaizdžiai pažeisto daikto arba to, kas gali neveikti.
· Turėti smulkių pinigų. Kartais frazė: „Neturiu 5 svarų, tik 4 monetomis, gal parduosite pigiau?“ būna naudingesnė už ilgas derybas.
Pardavėjams:
· Pasiruošti taip, lyg vadovautumėte parduotuvei. Visada turėti smulkių pinigų bei daug pakavimo maišelių.
· Atlikti namų darbus: prieš savaitę turguje apžiūrėti, ką žmonės perka dažniausiai, o ko visai neperka.
· Būti draugiškiems, kalbinti pirkėjus ir kitus prekeivius. Daugelis į turgų atvyksta pabendrauti.
· Susipakuoti parduodamus daiktus išvakarėse. Tai užtrunka ilgiau, negu atrodo, o į turgų išvykti reikia anksti.
· Jei rytas vėsus, pravartu turėti lakštą kartono ar kilimo atraižą, ant kurio galima stovėti ir išvengti peršalimo.
· Nustatant daikto kainą patartina pasitikrinti panašių daiktų vertę internete.