Į Jungtinę Karalystę emigravę lietuviai taip pat netrunka įprasti maitintis kaip vietiniai, tačiau toli gražu ne visi kasdien pietums valgo kebabus ar mėsainius.
Tyrimų duomenimis, dažniausiai greitu maistu mėgaujasi 25-34 metų vyrai. 49 proc. respondentų teigė, jog neturi laiko arba įgūdžių gaminti patys, tad pasikliauja restoranais bei juose dirbančiais patyrusiais virėjais. Didžiųjų miestų gyventojai labiau linkę maitintis jau paruoštais gaminiais. Sveikos mitybos specialistai įsitikinę, kad greitas maistas sukelia priklausomybę, nuo kurios labiausiai kenčia Londono gyventojai.
28-erių Marijus, gyvenęs Londone, Birminghame bei Brightone, prisipažino greitą maistą valgantis kasdien nuo pirmųjų emigracijos dienų, nesvarbu kuriame mieste būtų apsistojęs. „Dirbu septynias dienas per savaitę po 14 valandų, tad visai neturiu laiko gaminti. Be to, moku tik išsikepti bulvių ar išsivirti kiaušinį. Mėsainiai bei žuvis tešloje su bulvytėmis – mano kasdienis maistas. Tai labai kaloringi patiekalai, tad vienos porcijos man užtenka visai dienai. Pusryčiams kartais valgau sumuštinius, kuriuos taip pat perku užkandinėse ar parduotuvėse“, - „Tiesai“ sakė pašnekovas. Vyras pridūrė nesijaučiantis blogai dėl to, ką valgo, pasak jo, maisto kokybei jis niekada neteikė ypatingo dėmesio.
Greito maisto užkandinės bei restoranai kelia ne tik priklausomybės grėsmę, bet ir pavojų suvalgyti neaiškios kilmės produktų. 2012-aisiais maisto kokybę viešose įstaigose tikrinančios įmonės pasėjo baimę tarp vartotojų dėl nenustatytos kilmės mėsos pardavimo. Maisto standartų agentūra, tyrusi kebabų užeigas, kario restoranus bei kitas įstaigas, kuriose ruošiami tik išsinešimui skirti patiekalai, aptiko netikėtų radinių. Daugiau nei pusėje tariamai ėrienos patiekalus pardavinėjusių užkandinių aptikta nenustatytos kilmės mėsos.
Smulkintus kaulus vadina „vištiena“
Lietuvis Marijus, paklaustas ar nebijo iš greito maisto restoranų nusipirkti neįprastos mėsos patiekalų, atsakė esantis ramus. Vyras tikino mėsainius perkantis iš „McDonald‘s“ restoranų, kuriais ypatingai pasitiki, o dėl kitų gaminių nesijaudinantis.
„Jei kebabe pasitaikytų iškepta pelė, nemanau, kad mirčiau. Juk mėsoje iš parduotuvių irgi nežinia ko gali rasti. Manau, fabrikuose per naktį žiurkės valgo likučius nuo smulkinimo aparatų, o ryte nespėjusios pabėgti iš mašinų patenka į faršą ar dešras. Kvaila pulti greito maisto užkandines, kai tą patį daro didžiosios mėsos perdirbimo įmonės. Jei apdorota parazitų mėsa kenktų mūsų skrandžiams, seniai būtume išmirę. Jei neaugini gyvulių pats, niekada nežinai, ką valgai, tad ar tikrai verta rūpintis dėl to, ko negali pakeisti“, - šypsodamasis retoriškai klausė pašnekovas.
Loreta „Tiesai“ atskleidė faktus, apie kuriuos jai kalbėti draudžiama. „Noriu patikinti, kad žmonės, valgantys vištienos pusgaminius greitojo maisto restoranuose, iš tikro valgo supresuotas atliekas. Fabrike vištieną atskiriame nuo kaulų, išimame gyslas, kremzles ir kitokius nevalgomus gabaliukus, tada juos sumalame. Gryna mėsa iškeliauja į prekybos centrus, o likę minkšti kaulai susmulkinami iki vientisos masės. Kaulų masė maišoma su nevalgomos gyslų mase, pridedama kvapų, maltų odelių ir prieskonių. Tada formuojami vištienos piršteliai, kuriuos britai mėgsta pirkti vaikams“, - kalbėjo Loreta.
Moteris tvirtino, kad į vištienos pusgaminius greito maisto restoranams ir kai kurioms parduotuvėms dedamos ir maltos paukščių kojos. Lietuvės teigimu, panašiai ruošiami ir jautienos pusgaminiai.
„Žinot, dėkoju Dievui, kad dirbu šiame fabrike. Supratau, kad tikra mėsa, kurią galima valgyti yra tik ta, kuri parduodama nesmulkinta. Ją patikrina maisto tarnybos, tad parduotuvėse pirkdamas jautieną, žinai, kad tai jautiena. O į maltą mėsą primala visokių išaugų ir auglių, kurių turi dažnas hormonais šertas galvijas, kaulų čiulpų ir apskritai nevalgomų dalykų. Jie turi gyvulio DNR, tad tiriant atrodo, kaip paprasta mėsa, galiausiai masę nudažo specialiais dažais, o žmonės tuo maitina vaikus“, - tikino pašnekovė.
Kvapai užmaskuoja kokybę
Greito maisto restoranai naudoja galybę triukų, skatinančių klientus užeiti į maitinimo įstaigą, pirkti daugiau produktų negu jie nori ir valgyti net nejaučiant alkio. Ilinojaus universiteto profesorius Brianas Wansinkas išsiaiškino dėl ko vartotojai pripranta prie greito maisto. Pirkėjai viliojami užeiti apetitą keliančiomis maisto nuotraukomis bei patogiu vartojimu. Mėsainių ar kitų pagamintų patiekalų galima įsigyti visuose didžiuosiuose prekybos centruose, gatvėse bei greitkeliuose, net neišlipus iš automobilio. Šį maistą galima valgyti rankomis, einant ar vairuojant, tam nebūtina gaišti laiko, kurio dažnai trūksta dirbantiems didmiesčių gyventojams.
Būtent kvapai atgraso nuo greito maisto restoranų „Tiesos“ pašnekovę Agnę. Jauna mergina tikino nevalganti užkandinėse, nes nemėgstanti jų kvapo.
„Keletą kartų esu buvusi kebabinėje, tačiau visose jose vienodai dvokia. Tas kvapas jaučiamas net einant pro šalį, tai lyg pasenusio aliejaus ar supuvusios mėsos tvaikas. Ir kebabą, ir mėsainį galiu pasidaryti namie. Mano draugai dažnai valgo greitą maistą, sako, kad pigu, paprasta ir mėsos pavalgai. Bet aš netikiu, kad už svarą nusipirkus bandelę su daržovėm ir kotletu, gauni tikros jautienos, kaip reklamuojama. Mėsa juk brangi, tad kažkas šioje industrijoje tikrai ne taip“, - svarstė studentė.
Didžiausias greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“ tinklapyje teigia, jog šios įmonės parduodami patiekalai pigūs dėl to, kad produktai perkami urmu.
„Daugelis išmintingų pirkėjų pasakytų, kad daugiausiai sutaupo perkantieji urmu. Per dieną mes pamaitiname milijonus pirkėjų, tad kasdien įsigyjame daugybę jautienos, bulvių, salotų, vištienos ir kitų produktų, būtent todėl jūsų mėgstamiausi gaminiai tokie pigūs“, rašoma svetainėje.
Lietuvė Loreta, perskaičiusi šią reklamą, garsiai nusijuokė ir nusistebėjo, kad tokie reklaminiai triukai paveikia pačių galingiausių valstybių piliečius.
„Lietuviai galvoja, kad Anglijoje mėsa pigesnė, nes čia Anglija. Žinote ką, Anglijoje mėsa pigesnė todėl, kad tai – ne mėsa. Lietuvoje pirkdamas kiaulės kumpio šmotą sumoki daugiau nei jis vertas, bet esi tikras, kad tai burokais maitinto gyvulio mėsa iš gretimo kaimo. O čia nesu tikra ar ekologiniuose turguose parduodami produktai – ekologiški. Kalbant apie greito maisto kultūrą man pradeda darytis bloga. Sako, anglai – viena stambiausių tautų, tegu tik džiaugiasi, kad ne daugiausiai serganti ar išvis išnykusi tauta“, - apie britų mitybos ypatumus kalbėjo pašnekovė.
Vaikus maitina atliekomis
Viena iš mėsos pusgaminių sudedamųjų dalių – mechaniškai atskirta vištiena. Tai į vienalytę masę susmulkintos paukštienos atliekos, naudojamos greito maisto restoranuose. Kai kuriuose gaminiuose į šią masę nededama nė trupučio grynos mėsos.
Prieš penkerius metus D. Britanijos žiniasklaidos antraštės mirgėjo gandais apie populiariausiose maitinimo įstaigose plačiai naudojamą mechaniškai atskirtą mėsą. Apklausos parodė, kad net ir žinodami, kad valgo atliekas, vartotojai ir toliau jas valgė.
Norėdamas išsiaiškinti ar vaikai, ypač mėgstantys užkandžiauti greitu maistu, žinodami, kas įeina į jo sudėtį ir toliau jį valgys, garsiausias šalies virėjas Jamie Oliveris atliko eksperimentą. Virtuvės meistras pakvietė būrį vaikų ir jiems matant pademonstravo, kaip iš sumaltų vištos kaulų bei odelių gaminami jų mėgstami vištienos piršteliai. Šlykštėdamiesi vykstančiu procesu, kruvinais kaulais ir neskaniai atrodančiomis odomis, vaikai nesmulkintą vištienos krūtinėlę pavadino tinkamą valgyti. Smulkintas atliekas eksperimento dalyviai įvardijo kaip netinkamą maistą. Primaišęs stabilizatorių bei miltų, suformavęs vištienos pirštelius ir juos kepdamas J. Oliveris paklausė vaikų, kiek iš jų valgytų šiuos gaminius. Virėjo nuostabai, visi dalyvavę vaikai sutiko paskanauti pusgaminių nepaisant to, kad ką tik regėjo, jog juose nėra nė gabalėlio mėsos. Paklausti, kodėl savanoriškai valgo atliekas, vaikai atsakė esantys alkani.
„Eksperimento rezultatai buvo priešingi, negu aš tikėjausi. Baisiausia tai, kad mes savo vaikams išplovėme smegenis taip stipriai, kad net ir žinodami, jog maistas pagamintas iš šlykščių ir bjaurių dalykų, jie vistiek valgys jei maisto forma primins jų mėgstamą patiekalą. Jeigu niekas greitai nepasikeis, būsiu su jumis atviras, mums šakės“, - po nepavykusio bandymo kalbėjo J. Oliveris.
Esate dirbę kavinėje ar restorane? Galite papasakoti apie tai, kas iš tiesų patiekiama klientui? O gal kalbos, esą maistas ten dažnai nekokybiškas, tik fantazijos? Pasidalinkite savo patirtimi ir atskleiskite, kaip yra iš tiesų. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt.
Savo mintimis ir istorijomis taip pat galite pasidalinti žemiau: