– Kokie didžiausi Jūsų pasiekimai?

– Na, pergalių neskaičiuoju... Laimėjau keletą kartų. Pernai buvo labai sunku, nes mūsų ir antros vietos ekipažą skyrė tik trys sekundės. Kaip sakė mano šturmanas Vytautas Kazeliūnas, „laimėjome per plauką“. Nė vienas nesitikėjome pergalės. Tačiau apskritai praėjusieji metai buvo labai sėkmingi – tapau čempionu savo klasėje, absoliučioje įskaitoje, laimėjau Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės taurę ralyje „Aplink Lietuvą“. Šiemet buvo lengviau, po antrosios dienos turėjome žymią persvarą. Baisiausia buvo, kad kas nors nenutiktų automobiliui.

– Kodėl iš visų automobilių sporto rūšių pasirinkote ralį?

– Na, tai paprasta istorija. Automobiliais domėjausi visada, kiek save pamenu. Nusipirkau naują „Subaru“, tad mano tėčio draugas, dabartinis mano šturmanas, kartą paklausė, kodėl nevažiuoju ralyje, juk automobilis tam tinkamas. Pasiūlė pabandyti, ir man labai patiko. Mėgstu važinėti kartingais, dalyvavau „Bulių kautynėse“. Gerai sekėsi, bet joms automobilį reikia ilgai ruošti, paskui per porą valandų sudaužai ir vėl remontuoji. Tai pasirodė beprasmiška. Nemažai pažįstamų užsiima automobilių sportu: slalomais, krosais ir panašiai, bet man įtraukė ralis.

Dalyvauja tik Lietuvos raliuose

Tomas Ramanauskas
– Ar yra tekę susižaloti varžybose?

– Yra tekę padaryti avariją. Esu nulėkęs nuo trasos, tada smagiai vartėmės su šturmanu. Mašinos priekis buvo sumaitotas, varžybos man baigėsi. Sužalojimų nepatyrėme, nes mano automobilyje įtaisytas specialus rėmas, saugantis mane ir šturmaną, tad galime vartytis nuo stogo ant dugno kiek tik norime, nieko mums nenutiks. Nebent pro priekinį langą įlįstų kokia medžio šaka ir sužeistų.

– Keliaujate į kiekvieną Lietuvos ralį?

– Ralį sudaro septyni etapai per metus. Dirbu Londone ir kas pusantro mėnesio keliauju į Lietuvą dalyvauti viename iš etapų. Juose lenktynininkai renka taškus komandinėje, klasės ir asmeninėje įskaitose. Ne tik važiuojame vientisa trasa, bet dalyvaujame įvairiose rungtyse, nakvojame skirtinguose miestuose, o iš ryto važiuojame toliau. Etapai vyksta visoje Lietuvoje nuo vienos iki trijų dienų. Pagrindinis ralis – „Aplink Lietuvą“, jis trunka tris dienas. Ralio „Aplink Lietuvą“ trasa driekiasi palei visą Lietuvos žemėlapio kraštą. Važiuodami dalyvaujame slalomuose, greituminėse varžybose ir pelnome papildomų taškų arba jų netenkame.

– Dalyvaujate tik Lietuvoje rengiamuose raliuose?

– Taip. Kad dalyvaučiau varžybose Anglijoje, reikia labai daug investicijų. Neturiu vietos, kurioje galėčiau laikyti automobilį, meistrų, kurie bet kada prireikus jį tvarkytų ir keliautų su manimi į varžybas. Taip pat šturmaną reikėtų kaskart kviestis atvykti iš Lietuvos. Atrodo, tai mažos problemos, tačiau viską sudėjus išeina nemaža suma pinigų, kurios šiuo metu negaliu sau leisti. Jei atsirastų rėmėjų, labai norėčiau dalyvauti didesnėse rungtynėse ir ne tik Lietuvoje.

– Prieš ralį treniruojatės ar ruošiate tik automobilį?

– Mašina visada paruošta, nebent atsiranda gedimų, tačiau ją labai gerai prižiūri mano tėtis su broliu. Aš tik nusiperku lėktuvo bilietą, atskrendu, pravažiuoju trasą ir skrendu atgal. Specialiai nesiruošiu varžyboms. Kartais čia pravažiuoju su kartingais, kad įgūdžiai nepasimirštų. Kiti ralio dalyviai kiekvieną savaitę važiuoja įvairiose varžybose. Man šiuo metu nėra galimybių dažniau dalyvauti ir ruoštis didžiausioms rungtynėms. Man ir šturmanas sakė, kad pradedu važiuoti po gero pusdienio, nes turiu priprasti prie automobilio. Grįžęs prieš varžybas pasivažinėju, tačiau negaliu viršyti greičio ar važiuoti neuždarytose trasose, kur nežinau, kas gali išnirti už posūkio.

– Kaip elgiatės trasoje sugedus automobiliui?

Tomas Ramanauskas
– Per šį ralį buvo sudaužyti du mano automobilio ratai, greičio dėžė beveik subyrėjo, atsirado kitų gedimų. Laimė, viskas vyko paskutiniame greičio ruože Šiauliuose. Ten gyvena mano tėtis ir brolis, kurie per naktį sutvarkė automobilį ir paruošė trečiai dienai. Tvarkyti automobilį ralyje nėra galimybių. Galima tik greitai pasikeisti ratą, o daugiau niekam nėra laiko. Taip pat truputį pataisyti galima serviso zonose ar poilsio metu, tačiau jei sugedai ralyje, tai gali ramiai iš jo ir išeiti. Ralyje nestojama, dėl to visos trasos būna uždarytos ir pėstiesiems griežtai draudžiama vaikščioti. Panašiai kaip Formulės 1 rungtynėse.

Gatvėse nelenktyniauja

– Kas svarbiausia norint laimėti?

– Pirmiausia, svarbu susitvarkyti su nuolatine įtampa. Varžyboms trunkant kelias dienas, pajauti ir liūdesį, ir džiaugsmą, ir turbūt daugiau negu pusę apskritai turimų emocijų. Kartais važiuoju visu greičiu, kartais – pagal eismo taisykles, kartais slalomu ar tiesia trasa, tad svarbi greita reakcija ir kontrolė. Man svarbu gerai išsimiegoti, nes kitaip pridarysiu klaidų.

– Rungtyniaujate tik varžybose ar ir gatvėse šiurpinate vairuotojus?

– Ne, gatvėse nešiurpinu. Mūsų klubas LAS – už saugų eismą, tad aš ir norėdamas negaliu lakstyti kaip akis išdegęs, nes pažeisčiau ne tik kelių eismo taisykles, bet ir savo bei klubo nuostatas. Manau, kad vairuotojai verčiau atvažiuotų į varžybas ir parodytų savo sugebėjimus uždarose trasose ir saugiai, užuot kėlę pavojų kitiems. Tie „kelių ereliai“ per dažnai prisiskraido. Galima atvažiuoti su paprastu automobiliu ir tiesiog sudalyvauti.

Dalyvavimas užsienio varžybose per brangus

– Kiek jums kainuoja dalyvavimas vienose varžybose?

– Važiuoju už sporto klubą, kuris sumoka pusę startinio mokesčio. Vienos dienos varžybos su lėktuvo bilietais ir automobilio kuru man kainuoja apie 600–700 svarų. Dviejų dienų – apie 1000 svarų, trijų – dar daugiau.

– Ar ralio dalyviams lengva rasti rėmėjų?

– Kiek man teko susidurti, dažniausiai vairuotojus finansiškai remia šeimos. Tėvai skiria lėšų ar patys dalyviai turi savo įmones, kurios skiria paramos. Man pačiam teko ieškoti rėmėjų Lietuvoje, tačiau tai labai sudėtinga, mat neretai vairuotojams keliama neįgyvendinamų sąlygų.

– Ar artimieji nemano, kad jūsų hobis per brangus?

Tomas Ramanauskas (kairėje) ir jo šturmanas
– Ne, mano šeima ir draugai labai palaiko šį pomėgį. Kaip minėjau, tėtis su broliu prižiūri mašiną, už tai aš jiems labai dėkingas. Viskas priklauso nuo automobilio, nes jis važiuoja stipriausiu režimu, tad priežiūra tikrai svarbi. Apskritai, jei šeima taip stipriai nepritartų tam, ką darau, kažin ar ilgai išlaikyčiau entuziazmą.

– Ar niekad nekilo minčių Londone įkurti ralistų klubo?

– Iš tiesų, kilo. Galvoju, būtų smagu įkurti klubą ir būtų galima rengti varžybas tarpusavyje. Deja, čia dar neteko susipažinti su lietuviais, kurie dalyvautų automobilių sporto rungtynėse ir domėtųsi tuo taip, kaip aš. Neturiu organizatoriaus įgūdžių ir nežinau, kur tokių ieškoti. Tikiu, kad kartu būtų smagiau.

– Kodėl gyvenate Londone, jei taip dažnai vykstate į Lietuvą?

– Mėgstu sakyti, kad aš čia dirbu, o Lietuvoje gyvenu ir leidžiu pinigus. Mano viena koja Londone, kita – Lietuvoje. Man gerai abiejose šalyse, jau dešimt metų dirbu čia. Kas mėnesį skrendu į Lietuvą, tad neišsiilgstu jos ypatingai, esu patenkintas dabartiniu savo gyvenimu.