Lietuviai peršalimą dažnai gydosi patys ir nesikreipia į gydytojus, tačiau jų nuomonės kalbantis su „Tiesa“ apie sveikatos priežiūrą ir vietinių medikų darbą pasidalija į dvi barikadų puses: kaltinančius gydytojus ir giriančius medicinos sistemą.
Daugiausiai nusiskundimų medicinos sistema lietuviai turi pakalbinti apie vaikų sveikatą. Lietuvoje tėvai įpratę kreiptis į gydytoją jų atžalai pradėjus kosėti ar pakilus temperatūrai. Jungtinėje Karalystėje siūloma vaikus gydyti namuose, mat daugeliu atveju pakilusi temperatūra ar kosulys tėra lengvo peršalimo simptomai, nekeliantys rimtos grėsmės sveikatai.
Kalbėdami apie suaugusiųjų negalavimus gydytojai atrodo dar abejingesni ir dėl daugiau nei pusės susirgimų kaltina stresą.
Mažinti temperatūrą siūlė atidarius langus
Per 36 valandas Anglijos poliklinikų medikai apžiūri daugiau nei milijoną pacientų. D. Britanijos įstatymuose numatoma, jog vienas šeimos gydytojas per dieną gali apžiūrėti iki 25 pacientų. Atsižvelgiant į tai, apsirgus siūloma mėginti gydytis patiems, o ne skubėti į eilę prie gydytojo kabineto durų drauge su kitais ligoniais ir ore tvyrančiais virusais.
Nežinantiems, ko griebtis susirgus, Nacionalinės sveikatos tarnybos svetainėje pateikiamos detalios nuorodos, kaip pasveikti pajutus silpnus negalavimus. Į gydytojus kreiptis siūloma tik tuomet, kai jaunesniam nei trijų mėnesių vaikui temperatūra sukyla iki 38 laipsnių, šešių mėnesių vaikui – iki 39 laipsnių, o vyresniems asmenims tik tuomet, kai be kūno temperatūros padidėjimo pasireiškia ir kitų, sveikam žmogui nebūdingų, simptomų.
Septynerių sūnų auginanti Adelė pasakojo apie savo šeimos narių susidūrimą su medicinos sistema:
„Kai atvažiavau iš Lietuvos, vaikas iškart apsirgo, o poliklinikoje gydytojas liepė sumažinti temperatūrą girdant sūnų šaltu vandeniu bei išrengtą iki apatinių drabužių apklojant šaltu rankšluosčiu. Mums patarė kambaryje palaikyti ne aukštesnę nei 18 laipsnių šilumą, jei reikės – atverti langus, esą taip vaiko kūnas atvės ir jam nukris karštis. Pabijoję tokių priemonių vaiką gydėme sau įprastesniais metodais – šilta vonia, karšta arbata ir prakaitavimu po patalais – taip, kaip mūsų mamos mus gydydavo.“
Nors pirmasis susitikimas su gydytojais ne juokais išgąsdino moterį, ji teigė supratusi, kad kreiptis į medikus reikia tik rimtais atvejais.
„Mums siūlomi metodai panašėjo į vaiko kankinimą, tad kitą kartą jam sukarščiavus nebėjome į polikliniką. Einame pas gydytoją tada, kai tikrai nežinome, kuo sergame, bet taip pasitaiko retai. Peršalimas, sloga, bronchitas ar gripas anaiptol nepanašu į rimtas ligas. Manau, ligotų žmonių vieno rajono poliklinikai ir taip per akis, tad kam gaišti savo ir kitų laiką, kai net nesinaudojame rekomendacijomis?“ – samprotavo Adelė.
Gelbsti liaudies medicinos išmintis
Kai kuriose Jungtinės Karalystės lietuvių parduotuvėse galima įsigyti įvairių lietuviškų vaistų. Parduodama dauguma tautiečiams įprastų dalykų: nuo ricinos aliejaus iki receptinių antibiotikų bei leidžiamų preparatų. Receptinius vaistus nelegaliai pardavinėti drįsta anaiptol ne visi prekeiviai, tačiau vaistažolių, naudojamų lengviems negalavimams gydyti, nesudėtinga rasti kiekvienoje parduotuvėje.
Ne visi Anglijos lietuviai randa laiko nukeliauti pas gydytoją ir išsiaiškinti, kuo serga, tad renkasi greitesnę ir paprastesnę išeitį – įsigyti gerai žinomų vaistų ir gydytis patys.
Atsižvelgiant į siūlomų preparatų įvairovę akivaizdu, kad dalis tautiečių nepasitiki vietine medicinos sistema arba taupo laiką savo sveikatos atžvilgiu.
Mažametę dukrą auginanti Emilija pateisino lietuviškų vaistų prekybą ir teigė pati kartais įsigyjanti reikiamų medikamentų. Pašnekovės nuomone, Anglijos poliklinikų gydytojai pernelyg aplaidžiai žiūri į ligonius ir neatlieka savo pareigų taip, kaip, jai atrodo, turėtų atlikti gydytojai. Moteris teigė negalinti kalbėti apie visus medikus, nes lankytis teko tik pas keletą:
„Tikiu, kad yra tikrai gerų ir atidžių gydytojų, tačiau tie, pas kuriuos lankiausi, mane vis nuvildavo. Turbūt nebereikia pasakoti apie plačiai įsišaknijusį paracetamolio kultą. Mane ir vaiką ne kartą gydė netinkamai, tad dabar stengiuosi gydytis pati.“
Artimųjų vadinama „žolininke“ londonietė Ona pasakojo apie natūralius gydymo metodus, kuriais padedanti sau bei kitiems pasveikti ir sutaupyti laiko. Daugiau nei dešimt metų Anglijoje gyvenančios penkiasdešimtmetį perkopusios moters teigimu, su Londono gydytojais jai teko bendrauti tik kartą – lūžus pirštui.
„Jei atvirai, nei aš, nei mano vyras dažnai nesergame. Žiemos ligas gydau arbatomis, gerklės garinimu virš arbatžolių nuoviro, kojų kaitinimu karštame vandenyje ir kepinta druska ant krūtinės. Į mane dažnai kreipiasi pažįstami ir draugai, dirbantys čia fizinius darbus. Vyrai nuolat ką nors susitrenkia, susimuša ar įsipjauna. Tinimus ir skausmą siūlau mažinti kopūstu ir medumi, mėlynes greit ištraukia žalia bulvė, o karščiuojantį sumušimą gydo svogūnas“, – liaudiškais patarimais dalijosi moteris.
„Nugydė“ Anglijos medikas
Onos manymu, gydytojai reikalingi tada, kai „gamtos priemonės nebepadeda, o gyventi dar norisi“. Žolininkė įsitikinusi, kad gydytojai nebūtų jais tapę, jei nemokėtų gydyti, tačiau nemano, jog verta trukdyti šiuos ir taip užsiėmusius žmones dėl varvančios nosies.
„Kai dėl netinkamo gyvenimo būdo žmogui sustreikuoja sveikata, jis gali kaltinti tik save, bet pirmiausia reikia pagyti. Kai man lūžo pirštas, medikai dirbo labai atsakingai, negaliu skųstis, tačiau jaunimą dažnai girdžiu piktinantis Anglijos daktarais. Tada jiems sakau, kad nustotų ryti vitaminus iš buteliukų, gertų vandenį, o ne limonadą ir valgytų mėsos. Pavasarį trūkstant vitaminų dvi savaites kasdien reikia gerti po stiklinę žalių burokėlių ir morkų sulčių, ir pagydysite mažakraujystę. Mes su vyru taip gyvenam ir, matot, sveiki kaip ridikai.“
Sveikai gyvenanti Emilija prieštaravo sakydama, kad kartais gyvenimo būdas neturi nieko bendro su ligomis:
„Mano dukra nuo mažų dienų yra itin alergiška, kaip ir aš. Kartą, kai buvo išbertas kūnas, vietinės poliklinikos gydytojas jai nustatė šienligę. Man tai atrodė nelogiška, tačiau naudojau paskirtus vaistus. Jie nepadėjo, dar kartą apsilankius poliklinikoje gydytojas patvirtino tą pačią diagnozę. Netrukus nuo paskirto tepalo dukrai atsivėrė žaizdelės, tad nieko nelaukę iškeliavome į Lietuvą pas buvusią savo gydytoją. Paaiškėjo, jog mergaitei buvo įprasta alergija, o Londone skirti vaistai ją tik skatino. Dvi dienas panaudojus naujus vaistus jos būklė labai pagerėjo.“
Emilija sakė, jog stengiasi tikėti ir pasitikėti vietiniais medikais, tačiau tokios situacijos verčia galvoti priešingai.
Žolininkės Onos nuomone, šiuolaikinėje visuomenėje žmonės per dažnai lankosi gydymo įstaigose dėl susirgimų, kuriuos nugalėtų jų pačių organizmas bei gamtos ištekliai be cheminių priedų:
„Anąkart mano anūkas darbe po nagu įsivarė rakštį. Vadovai iškart nuvežė į ligoninę, tai vaikui pirštą prapjovė, kad tą pagaliuką ištrauktų ir dar davė dvi dienas mokamų atostogų. Būtų užtekę per naktį palaikyti pirštą žaliame kiaušinyje, ir ryte rakštis pati išlįstų. Ir vaistų nebūtų reikėję gerti, o juo labiau operuoti.“
Trikdo neįprasta medicinos sistema
Nemažai Anglijos lietuvių skundžiasi prasta medicinos sistema, tačiau anaiptol ne visi savo nuomonę paremia tiksliais pavyzdžiais. „Tiesos“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie vietinę medicinos sistemą pasisakę skaitytojai tuo pat metu ir gyrė, ir peikė medikus.
Skaitytoja Sandra teigė pusantrų metų laukianti tulžies pūslės operacijos, o nesulaukianti net tyrimų poliklinikoje, kuriuos jai paskiria tik tuomet, kai pati paprašo. Ta pati moteris teigė esanti patenkinta priežiūra per gimdymą bei sūnui atlikta operacija, tačiau ją nustebino, jog iš ligoninės paleidžiama taip greitai.
Apie gimdymą Anglijoje parašiusi Airina paprieštaravo Sandrai ir teigė, kad reikiamu laiku ligoninėje ji negavo tinkamos priežiūros. Dėl gydytojų aplaidumo šiuo metu jos sūnus turi negalią:
„Gydytojai sako: „Laimė, kad jis vaikšto ir gyvena, o visa kita pasivys vėliau.“ (...) Iki šiolei nepripažįsta (savo) kaltės, o į atsilikimą žiūri kaip į normalų dalyką.“ Moteris nuogąstavo, jog gydytojams nepastebėjus, kad kūdikiui trūksta deguonies, jos sūnaus vystymasis iki šiol smarkiai sutrikęs.
Kiti skaitytojai sutiko, kad Anglijoje medicinos sistema kiek kitokia, nei Lietuvos. Vietiniai gydymo metodai lietuviams neįprasti, tačiau gyvenant čia ilgėliau ir kartkartėmis apsilankant poliklinikoje ar ligoninėje, ilgainiui su jais apsiprantama.