Skelbta, kad 21 metų Moritzas Erhardtas, jaunas „Bank of America Merril Lynch“ (BAML) stažuotojas, galėjo mirti dėl nepertraukiamo darbo, kai tris dienas iš eilės pradirbęs iki 6 val. ryto grįžo į namus ir sukniubo, rašė independent.co.uk.

Užsienyje bankuose dirbę lietuviai pasakoja, jog dažniausiai dirbti viršvalandžius yra paties darbuotojo pasirinkimas, o ne skyriaus vadovo nurodymas.

Londone ir Niujorke – sąlygos panašios

Keliuose investiciniuose bankuose Londono Sityje ir Niujorko Volstryte dirbęs Darius Daubaras teigia, kad apie investicinės bankininkystės kultūrą yra parašyta ne viena knyga, nes ši sritis yra žinoma dėl ilgų darbo valandų.

„Dažniausiai investicinė bankininkystė yra projektinis darbas, kur labai svarbus yra geriausios kokybės rezultatas ir galutinis terminas. Ruošiantis sandoriams ar juos vykdant reikia surinkti informaciją, ją apdoroti, o bankai dažnai per artimiausias 24 valandas nori pradėti derybas su klientais arba pristatyti jiems savo idėjas. Dėl to dažnai žmonės, dirbantys prie vieno ar kito projekto, turi dirbti ilgiau, o papildomų darbuotojų projektui niekas nepridės, nes, pavyzdžiui, tik vienas žmogus gali konstruoti finansinį modelį ar daryti finansinę analizę“, - sako jis.

Rinkti informaciją ir ją analizuoti dažniausiai tenka jaunesnio rango banko darbuotojams, kuriems pirmiausiai ir tenka dirbti viršvalandžius.

„Vėliau vyresni bankininkai jų darbą patikrins, bet, jei laiko yra mažai, savo darbą jie turi daryti ir naktį. Juk ir studijuojant pasitaiko naktų, kai tenka vieną ar kitą rašto darbą ruošti per naktį, tačiau tik labai ekstremaliais atvejais žmonėms bankuose reikia dirbti be miego po dvi ir daugiau parų iš eilės. Man ir pačiam yra tekę dirbti po keletą naktų nemiegant, bet kai viską padarai, eini ilsėtis“, - prisimena D. Daubaras.

Pasak jo, paprastai projekto komandos vadovai stebi komandos narių būklę, o jiems pavargus, siunčia žmones ilsėtis.

„Mano patirtis rodo, kai žmonės pervargsta per parą ar dvi, jie turi būtinai eiti ilsėtis, o po to grįžti prie darbų visu pajėgumu. Tad labai daug kas priklauso nuo vyresnių bankininkų ir vadovų požiūrio skirstant įtemptą darbą su poilsiu, ypač jaunesniems bankininkams“, - mano pašnekovas.

Tačiau jis priduria, kad laiko spaudimas jaučiamas ne tik bankininkystės srityje, su tuo susiduria teisininkai, konsultantai, politikai, medikai ir daugelis kitų, bet priduria, kad dažniau vidutinės darbo valandos jaunesniems bankininkams yra ilgesnės.

„Darbo valandos jauniesiems bankininkams dažniau yra ilgesnės ir vidutiniškai per parą siekia 12-14, o kartais ir daugiau, bet ne kasdien. Tačiau tai nereiškia, kad visą tą laiką jie sėdi prie stalo ir kala į kompiuterį. Tai gali būti susirinkimai, kelionės, finansinės analizės, mokymai. Jų darbas nėra monotoniškas, bet jis yra įtemptas ir emociškai nelengvas“, - dėsto D. Daubaras.

Anot jo, nors darbas bankininkystės srityje yra įtemptas ir orientuotas į laiku pasiektą rezultatą, jo negalima vadinti „vergove ar mėsmale“, nes įgyta patirtis yra labai naudinga ir vertinga.

Nepadarysi pats – yra dešimtys kitų

Darbo valandos bankininkystės srityje priklauso nuo srities, kurioje dirbama. Patirties šioje srityje turintys lietuviai vardija, jog įprastos 8 darbo valandos tenka administracijai, kiek ilgiau užtrunka dirbantys su kapitalo rinkomis, o ilgiausiai gali darbe tenka likti projektų departamento specialistams.

„Iš savo patirties investiciniame banke galiu pasakyti, kad daugiausiai dirbama įmonių įsigijimų ir susijungimų departamente. Labai dažnai darbas užsitęsia iki 2-3 val. ryto. Vidutiniškai kartą per mėnesį gali būti dirbama ir iki 6-7 val. ryto. Bet labai daug kas priklauso nuo banko ar komandos kultūros. Sudėtingiausia tose komandose, kur vyrauja požiūris "tiesiog padarykite" - niekam nesvarbu, kaip tu tai padarysi, ar kiek laiko užtruksi, yra terminas ir viskas“, - pasakojo Londone investicinės bankininkystės srityje dirbantis analitikas Tadas (vardas ir pavardė DELFI žinoma).

Anot jo, finansininkų nenustebinsi, jei pasiskųsi, kad per savaitę dirbai 120 valandų, kai Lietuvoje pagal Darbo kodeksą ilgiausiai galima dirbti 60 valandų, t.y. po 12 valandų darbo dienomis.

„Man yra tekę per savaitę darbui skirti po 120 valandų per savaite, įskaitant savaitgalius. Darbas savaitgaliais buvo norma, galėdavai turėti laisvą savaitgalį kartą per penkias savaites. Baigdavau darbus apie 5-tą ryto ir grįždavau į biurą 9.30 val. ryte kelias dienas iš eilės. Kai kurie iš mano kolegų yra padirbę ir po 36 valandas be pertraukų. Tokia rutina yra gana dažna investiciniuose bankuose, ypač stažuotojo ar pradedančio analitiko lygmenyse“, - vardija Tadas.

Milda Dargužaitė

JAV investiciniame banke „Goldman Sachs“ dirbusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė dalijasi analogiška patirtimi.

Dirbti investiciniame banke reikėdavo ilgai: iki vidurnakčio praktiškai kiekvieną dieną, dažnai ir iki 2-4 val. ryto, taip pat savaitgaliais. Investiciniame banke pirmus dvejus metus per savaitę dirbti 120 valandų yra normali praktika”, -teigia ji.

Pasak M. Dargužaitės, investiciniame banke žmonės iš anksto nuteikiami dirbti daug ir be poilsio.

Jau einant į darbo pokalbį pasakydavo, kad reikės dirbti daug ir tai yra įprasta, priimtina. Vadovai be jokių dvejonių darbus skirdavo ir 20 val. vakaro, sakydami, jog reikia rezultato iki ryto. Didelė dalis atlyginimo tokiuose darbuose yra skaičiuojama kaip priedas, tad išėjus namo 17 val., alga bus perpus, o kai kuriais atvejais ir keliais kartais mažesnė.Tačiau tai lemtų ne tik atlyginimą, bet ir priskiriamus projektus, kolegas. Paprastai, visi atėję dirbti į investicinį banką nori pasidaryti karjerą, tad būtų profesinė savižudybė galvoti apie save, o ne apie darbą“, - prisimena finansų specialistė.

Ji patvirtina, kad karjeros investiciniame banke nepavyks padaryti išėjus namo po 8 darbo valandų.

Mykolas Majauskas
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Bankininkystės srityje Londone dirbęs Mykolas Majauskas prisimena, jog investicinės bankininkystės įsigijimų bei pardavimų projektų departamente darbo valandos svyruodavo nuo 8 iki 20 per dieną.

„Dirbant Londone pasitaikydavo vadinami „olnaiteriai“ (angl. allnighters – dirbantys visą naktį), kai dirbi visą dieną, visą naktį, grįžti namo, išsimaudai ir vėl ateini į darbą. Tokių darbo parų per metus būna užbaigiant kiekvieną projektą. Antra vertus, niekada niekas neverčia dirbti. Per daugiau kaip ketverius darbo metus Londone, ketverius darbo metus Australijoje finansų srityje, niekas man nėra pasakęs, kad turiu likti darbe. Jeigu nori, atsikeli ir eini namo, tačiau norinčių užimti tavo pareigas ir uždirbti didelius pinigus daug - konkurencija tarp bankų lemia tokią darbo aplinką. Puikiai žinai, jeigu tu nepadarysi, padarys kažkas kitas, tad žmonės nusprendžia dirbti ilgiau“, - sako jis.

M. Majauskas prisimena, jog investicinės bankininkystės specialistai apie savo darbo valandas yra sugalvoję ir anekdotų, pavyzdžiui, kai bankininkas pirmą kartą 17 val. išeina namo, jo kolegos galvoja, kad jis nuėjo į darbo pokalbį pas konkurentus, antrą dieną jie svarsto, jog galbūt kolega prastai jaučiasi, o kai trečią dieną įsidrąsinę paklausia, išgirsta, jog jam atostogos.

Viktoras Jucikas

DELFI skelbė, jog Londone savo verslo ėmesis Viktoras Jucikas tai padarė atsisakęs ilgų darbo valandų investicinės bankininkystės srityje. Jis yra sakęs, jog su studijų draugu nusprendė, kad „dirbdami po 80-100 valandų per savaitę taip niekada ir nesugalvosime, kokį verslą pradėti – ilgai dirbant nelieka ne tik laiko, bet ir energijos galvoti. Tad abu nusprendėme, kad išeisime iš darbų, pailsėsime gerą mėnesį, ir tada skirsime visą laiką idėjų generavimui bei verslo vystymui“.