- Kada pajutote tą begalinį norą ir pašaukimą darbuotis kirpėjo žirklėmis?

- Nuo pat vaikystės žinojau, kuo noriu būti ir ką veikti. Grožis, kosmetika, šukuosenų darymas ir maivymasis prie veidrodžio – buvo mano stichija (juokiasi). Dar mokykloje, neturėdama jokios kvalifikacijos ar išsilavinimo, darydavau draugių išleistuvių šukuosenas, gražindavau seserį, o kartą savo etikos mokytojai dariau netgi vestuvinę šukuoseną.

Vėliau, baigiau mokyklą ir, nors mokslai sekėsi pakankamai gerai, jog būčiau galėjusi rinktis bet kurią kitą specialybę, ir aš, ir tėvai žinojome, kad mano ateitis – kirpėjos amatas. Taigi atvykau į Vilnių, čia baigiau studijas.

Vėliau teko padirbėti su tokiais garsiais savo amato meistrais, kaip Loreta Povilavičiūtė bei Jurijus Levčenkovas, kurie mane labai daug ko išmokė, o svarbiausia – padėjo suprasti, kiek daug tu gali pasiekti, jeigu daug dirbti ir labai nori.

- Kaip atsidūrėte Londone?

- Vėliau mano tėtis išvyko į Londoną ir netrukus ėmė įkalbinėti atvykti ir mane, sakė, jog čia daugiau galimybių būtent mano srities žmonėms. Taigi atvykau čia ir taip prasidėjo karjera Londone (šypsosi). Nemokėjau anglų kalbos, tačiau puikiai išmaniau, kaip laikyti rankoje žirkles ir turėjau tarptautinio „Wella Trend Vision“ konkurso trečiosios vietos diplomą, taigi tai labai greitai man atvėrė geriausių Londono salonų duris. Žinoma, į pirmąjį darbo interviu važiavau visą pokalbio tekstą išmokusi mintinai, bet man pavyko ir darbą gavau! (juokiasi)

- Jei dabar reikėtų rinktis, pasirinktumėte Vilnių ar Londoną?

- Tikriausiai Londoną, man čia labai patinka. Tai yra galimybių miestas ir čia save galiu realizuoti daug geriau. Grįžti į Lietuvą visada smagu ir gerą, nes ten – mano namai, draugai, šeima, tačiau dvasinį pasitenkinimą pajuntu būtent čia, Londone.

- Salono pradžios istorija. Nuo ko ir kaip viskas prasidėjo?

- Na, salono iš dangaus, man niekas tikrai nenukabino, reikėjo įdėti daug pastangų ir svarbiausia kokybiško darbo, kad turėčiau tai, ką turiu dabar.

Visada žinojau, jog turėsiu savo saloną, tai buvo svajonė, tikslas ir siekiamybė, kuri buvo tik laiko klausimas. Žinoma reikėjo įdėti be galo daug darbo ir pastangų, kol pasiekėme dabar matomą rezultatą. Net ir salono interjerą kūriau pati: vyras dažė sienas, aš sendinau baldus, pamenu atidarymo dieną dar buvau juodomis panagėmis (šypsosi).

- Kas buvo sunkiausia?

- Sunkiausia buvo rasti meistrus, kurie gerai dirbtų. Keturis pirmus mėnesius salone pradirbau viena, kadangi nenorėjau priimti bet ko ir gadinti salono vardo. Aš žinojau, kokie yra mano darbo standartai ir ieškojau žmonių, kurie juos atitiktų. Ieškančių, ateinančių ir norinčių tikrai buvo, bet netrukdavau suprasti, jog jos ieško ir nori ne to paties, ko aš tikiuosi.

Pagrindinis kriterijus buvo visapusiškas profesionalumas, aptarnavimo kokybė, noras dirbti ir tobulėti t.y. jei ateina klientas, jis turi būti nedelsiant priimtas ir aptarnaujamas su atsidavimu ir noru, visiškai nekreipiant dėmesio į tai, ar jis lietuvis, britas ar prancūzas. Tai neturi jokios reikšmės, nes kiekvienas žmogus nusipelnė pagarbos ir dėmesio, o ypač tada, kai jis už tai moka pinigus.

Taip pat sugebėjimas dirbti profesionaliai, nesiūlant įkyriai, bet rekomenduojant. Būtent tokie mano reikalavimai darbuotojams, sukūrė salono aptarnavimo standartus, kuriais kartais stebisi net lankytojai.

Žinoma, dažniau stebisi lietuviai, nes anglams tai įprastas dalykas gauti nemokamą rankų masažą ar taurę vyno. Lietuviai žmonės kuklesni, todėl gaudami kažką malonaus, negali patikėti, jog tai – nemokama aptarnavimo dalis (šypsosi moteris).

- Jūsų salono išskirtinumai, ką darote kitaip nei jūsų konkurentai?

Tikrai nesakysiu, jog va mes – tai jau patys geriausi ir geresnių už mus nėra. Tiesiog yra keletas dalykų, kuriuos mes akcentuojame, galbūt, labiau nei kiti. Tai pirmiausia aptarnavimo kokybė ir išskirtinis dėmesys klientui, pagarba, kultūra bei visapusiškas profesionalumas.

Kalbant apie priemones, stengiamės būti kuo labiau draugiški gamtai ir naudojame ekologiškas priemones, kurios gal yra šiek tiek brangesnės, tačiau kokybiškas plaukų vaizdas po dažymo ar kitokio šukuosenos formavimo absoliučiai to vertas. Malonu ir džiugu pastebėti, jog vis daugiau lietuvių moterų dažniau pasirenka ne kainą, o kokybę.

Dar vienas dalykas, kurį pradėjau naudoti pati pirma Londone – tai karštos plaukų kirpimo žirklės. Kerpant jomis, užlyginamas plauko galiukas, todėl plaukai atrodo sveikesni, gražiau krenta, nesišakoja ir nelūžinėja. Taip pat savo salone turime NANOMAX TM plaukų gydymo sistemą – tai speciali, perspektyvi procedūrų linija, skirta pažeisto plauko atstatymui, kurioje panaudota Nanotechnologija.

Daugelis užsienio specialistų NANOMAX TM lygina su kosmetikos chirurgija, tai tarsi savotiškos „injekcijos“ į plaukų pluoštą, kurios atstato plauko struktūrą, sugrąžina lankstumą, blizgesį ir gyvybingumą. Be šių procedūrų siūlome savo klientams purškiamo įdegio (angl. Tanning Spray) paslaugą, kurį yra nepalyginamai sveikesnė nei natūrali saulė ar soliarumo lempos, tačiau tokia pati veiksminga ir pakankamai ilgai išliekanti. Ir tai tik maža dalis to, ką siūlome savo salone.

Kasdien ateidama į darbą, galvoju, ką pasiūlyti klientui ir kaip jį aptarnauti, kad jis būtų nustebintas ir pamalonintas, kad norėtų sugrįžti pas mus. Vienas iš tokių mažų „malonumų“ – masažinės procedūrų kėdės.

- Kur slypi sėkmingo verslo paslaptis?

- Mano manymų tai pirmiausia kūrybiškumas, darbas, aistra, meilė darbui ir geros idėjos. Sėkmingas verslas neįmanomas be gerų idėjų, todėl nuolatos stengiuosi sugalvoti kažką naujo, motyvuoti savo darbuotojas. Organizuojame fotosesijas su profesionale fotografe Aurelija Šapkiene, įtraukiame į jas savo klientus, darome skirtingas šukuosenas, makiažą.

Nestovime vietoje, ieškome naujovių, nuolatos dalyvaujame mokymuose, keliame kvalifikacijas. Jei kalbėčiau apie klientą – tai svarbiausias dalykas yra vos tik jam įžengus per duris nuskenuoti jį, pamatyti tą įvaizdį, kuriuo jis gyvena, kas jis toks, kokie jo lūkesčiai ir norai, tai yra 50% darbo. Tik tokiu atveju klientas išeis patenkintas galutiniu rezultatu.

- Laimėjimai ir nesėkmės?

- Didžiausias laimėjimas yra mano šeima. Mano vyras, kuris yra mano gyvenimo ramstis ir visapusiška parama, vaikai, kurie turbūt yra dar didesnis laimėjimas negu vyras (šypsosi moteris, glostydama vos matomą pilvuką, kuriame auga nauja gyvybė) ir, žinoma, darbas – tai yra mano aistra ir gyvenimo variklis.

Kalbant apie pralaimėjimus, galėčiau sakyti, jog mėgstu pralaimėti. Jie man padeda neužmigti ant laurų. Kiekvienas pralaimėjimas parodo, jog kažką darau ne taip ar nepakankamai gerai ir tada yra kur tobulėti, galvoti dar ir dar kažką naujo.

- Kas, jūsų nuomone, yra versle svarbiau – idėja ar pinigai?

- Manau, svarbiausia yra gera idėja, kuri atneša pinigus.

- Ar turite asmeninių tabu?

Negaliu pakęsti neprofesionalumo, nemoku ir negaliu dirbti su tokiais žmonėmis. Taip pat nemėgstu tingumo ir verksnių, kurie nuolat skundžiasi, tiesiog negaliu to pateisinti. Jei kalbėčiau ne apie darbą – tai tikriausiai nešokčiau su parašiutu, bet ir tai, sakau GAL (juokiasi).