„Tiesos“ žurnalistė Lietuvos pajūryje aiškinosi, kas emigrantus traukia atostogauti Lietuvoje, jei už panašią sumą gali pasižvalgyti ir dar neaplankytose šalyse.
Vidurvasarį emigrantą Lietuvos kurortų gatvėse atskirti nesudėtinga – dažnas išsiskiria apranga, elgesiu ar pašonėje besižvalgančiu užsieniečiu draugu. Poilsiautojai mielai dalijosi savo patirtimi bei pasirinkimų priežastimis, tik nesileido fotografuojami.
Pasirašė atostogų Lietuvoje paktą
Palangos J. Basanavičiaus gatvėje sutikta grupelė jaunuolių teigė kasmet vasarą grįžtantys į Lietuvą. Pagrindine priežastimi jie įvardijo gyvenimą užsienyje. Mat visi draugai, pažįstantys vieni kitus nuo vaikystės, šiuo metu gyvena skirtingose pasaulio šalyse, tad išvykdami gyventi svetur jie pasirašė „Atostogų paktą“, kurio laikosi jau penkerius metus. Pagrindinis sutarties punktas – kasmet savaitę vasaros atostogų praleisti visiems kartu, nepriklausomai nuo aplinkybių.
Ši grupelė – tai penki draugai, iš kurių du gyvena Jungtinėje Karalystėje, vienas Amerikoje, vienas Airijoje ir dar vienas – Danijoje. Susitikę kartą per metus, draugai leidžia sau viską ir daro, kas tik šauna į galvą. Pašnekovų teigimu, dažniausiai visą savaitę jie praleidžia Lietuvos pajūryje.
„Į Lietuvą aplankyti artimųjų grįžtu du kartus per metus. Vasarą visada pabūnu ilgiau, nes panašiu metu grįžta po kitas šalis išsibarstę draugai. Net nebepamenu, kelintus metus iš eilės siaučiame pajūryje“, – juokėsi penkerius metus Dubline gyvenantis Tomas.
Vaikinas negalėjo įvardyti, kiek tiksliai išleidžia atostogaudamas Lietuvoje. Jo manymu, savaitė poilsio pajūryje vienam žmogui atsieina apie 1000–2000 litų: „Nemėtau pinigų į šalis, tačiau labai ir netaupau, iš anksto nenusprendžiu, kiek galiu išleisti. Brangiausiai atostogaujant man kainuoja pramogos: dienomis norisi išsinuomoti kokį dviratį, paplaukioti vandens motociklu ar išbandyti kokį nors ekstremalų sportą. Vakarais – nueiti į klubą ar gyvo garso koncertą.“ Pritardami Tomui, jo draugai bandė apskaičiuoti savo išlaidas, tačiau, jų teigimu, čekių jie nekaupia, o išleistą sumą sužinos, kai pažiūrės banko išklotinę.
Paklaustas, ar atostogauja kitose šalyse, Tomas sakė tai pasirenkantis labai retai: „Kartais bendradarbiai pasiūlo išvykti savaitgaliui į vieną ar kitą Europos šalį, pasižvalgyti po miestą ir atsipūsti, tačiau savaitgalio nelaikau atostogomis. Ilgesnį poilsį visada renkuosi Lietuvoje. Vienu šūviu keli zuikiai: aplankau gimines, susitinku su šitais keturiais ir dar pailsiu. Kartą skaičiavau, kad savaitė Graikijoje su viskuo man kainuotų tiek pat, kiek Nidoje arba Palangoje, bet ką aš ten veikčiau be draugų?“
Atostogaujantys emigrantai – dosnūs
Atostogas Lietuvoje pasirenkantys emigrantai linkę išlaidauti. Retas valgo iš namų atsivežtą maistą (tai vis dar nesvetima vietiniams poilsiautojams), siausdami vakarėliuose neskaičiuoja pinigų ir negaili jų lietuviškoms pramogoms. Apsilankius Palangoje įsikūrusioje lietuviško maisto kavinėje paaiškėjo, kad didžioji dalis lankytojų – emigrantai bei vyresnio amžiaus vietiniai lietuviai, mėgstantys tradicinį maistą. Kavinės barmeno teigimu, emigrantai už pietus dviem sumoka apie 50 litų, kai, tuo tarpu, Lietuvos gyventojai skiria perpus mažiau. Vakarienei atvykėliai nepagaili šimtinės, mat dažnai užsisako nemažai alkoholinių gėrimų.
Palangos maitinimo įstaigų bei naktinių klubų darbuotojai teigė lietuvį, gyvenantį užsienyje, pažįstantys iš paliekamų nemažų arbatpinigių bei itin mandagaus bendravimo.
„Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie „šokdina“ padavėjus ir rėkauja, kad nepatinka jų veido išraiška, atsiskaitydami meta pinigus tarsi šiukšlę ar kritikuoja kavinės interjerą. Tačiau didžioji dalis emigrantų – draugiški, nesiskundžia, jei tenka palaukti maisto, ir išeidami visada padėkoja“, – pasakojo Palangos restorane dirbanti Lina.
„Jie net vaikšto drąsiau nei vietiniai“
Palangoje kas keletą metrų įsikūrę lietuviškų gintarinių, molinių bei lininių suvenyrų prekeiviai itin mėgsta atostogaujančius emigrantus: „Kartais jie renka gintarinius papuošalus užsienietėms draugėms, o kartais, atvykę su šeimos nariais, pamalonina juos dovanėle. Suvenyrus perkančios merginos – išrankios, mėgstančios pasiderėti, ir perka jos daug rečiau nei vaikinai. Pastarieji neklausinėja kainų, dažniau – patarimo apie dovaną. Šiemet populiariausi masyvūs žiedai su skaidraus gintaro gabalu. Jie nepigūs, tačiau jauni vyrai sumoka iki pusantro šimto už vieną žiedelį. Manau, gal užsienyje populiaru pirštis su gintariniu žiedu“, – svarstė rankų darbo papuošalus pardavinėjanti Adelė.
Gatvėje uždarbiaujantys menininkai, paklausti apie emigrantus, šypsojosi. Pasak jų, grįžę atostogų iš kitų šalių lietuviai atrodo visko išsiilgę. Indiškus suvenyrus pardavinėjantis Antanas džiaugėsi, kad emigrantai dalį užsienyje uždirbtų pinigų išleidžia Lietuvoje:
„Iš užsienio grįžusį lietuvį lengva atskirti; jie net vaikšto drąsiau nei vietiniai. Taip pat akivaizdžiai niekur neskuba, mėgaujasi kiekvienu žingsniu, apžiūrinėja parduotuves, gatvės prekeivius, sustoja paklausyti muzikantų ir jiems aukoja. Pamatę gražų daiktą ar dar neišbandytą pramogą, retai kada derisi dėl kainos, tiesiog džiaugiasi gyvenimu. Man kartais atrodo, kad užsienyje gyvenantys lietuviai labiau supranta savo dvasinius poreikius, o atvykę atostogų atveria sielą poilsio gėriui ir negalvoja, kas laukia paskui arba kiek viskas kainuos.“
J. Basanavičiaus gatvėje su egzotiniais gyvūnais siūlantis nusifotografuoti Motiejus paneigė teiginį, jog emigrantai išsiskiria iš kitų poilsiautojų.
„Akivaizdžiai atskiriami tik daug metų užsienyje gyvenantys lietuviai. Neretai jie kalba su akcentu, o jei nesigirdi akcento, tada dažnai vartoja užsienietiškų žodžių. Mano paslaugas dažniausiai renkasi tėvai su vaikais, va, emigrantų vaikus tai nesunku atskirti. Šie kalba tai lietuviškai, tai nebe, kartais papūgą kalbina man nesuprantama kalba. Tada ir matyti, kad grįžę pabūti iš svetur“, – patirtimi dalijosi fotografas.
Planuotos atostogos pigesnės
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių netaupo būsimoms atostogoms ir joms atėjus renkasi tai, ką leidžia turimos lėšos. Užsienyje gyvenantys lietuviai atostogas numato prieš keletą mėnesių ir joms pasiruošia iš anksto.
Atostogų paktą su draugais pasirašęs Tomas sakė, jog planuodamas atostogas išleidžia daug mažiau. „Mes visi sužinome savo vasaros atostogų datas sausį, tada susitariame tarpusavyje ir nusiperkame lėktuvų bilietus. Panašiai darome ir su nakvyne, niekad neapsistojame viešbutyje, nes pajūryje siaubingai brangu. Išsinuomojame kartu butuką ar namelį ir sumokame daug mažiau. Šiai savaitei užsisakėme dviejų kambarių butą dar prieš pusmetį ir už savaitę sumokėjome 1500 litų“, – pasakojo vaikinas.
Paplūdimyje sutikta jauna Mančesteryje gyvenanti Marijos ir Gyčio šeima su trejų metukų dukrele teigė atostogas pasirenkantys pagal nuotaiką.
„Manau, palyginus su kitais lietuviais, nemažai keliaujame. Savo darbą galiu atlikti bet kurioje šalyje, jei tik yra internetas, o Gytis turi savo versliuką, tad tereikia paskirstyti darbus ir galime lėkti. Lietuvoje šiemet esame trečią kartą, pasitaikius tokiai gražiai vasarai nusprendėme kelias dienas išvykti prie jūros, kad dukra pabūtų saulutėje ir pasipliuškentų“, – sakė Marija.
Šeima teigė atostogoms visada numatanti biudžetą, priklausomai nuo to, ką nori per jas veikti: „Jei keliaujame į Lietuvą, mums nekainuoja nakvynė, daug kur turime draugų ar giminių. Šiuo metu grįžome porai savaičių ir skyrėme 500 svarų visiem trim asmenims. Keliaudami į bet kurią šalį išleidžiame maždaug tiek pat, tik atostogos būna trumpesnės“, – juokėsi interjero dizainerė.