Tai knyga apie vilniečių gyvenimą ir sovietmečio Vilnių pagal pačios autorės prisiminimus ir to meto miesto vadovo Algirdo Vileikio pasakojimą, iliustruota archyvinėmis nuotraukomis. Su knygos autore susitikti panoro San Diego ir Los Andželo lietuviai.

San Diege knyga pristatyta kamerinėje aplinkoje – ten gyvenančių lietuvių Lišauskų namuose, kur susirinko būrelis vietos lietuvių. Tuo, kaip mes gyvenome ir išgyvenome sovietinėje santvarkoje, kaip atrodė Tarybų Lietuvos sostinė ypač domėjosi Amerikoje gimusi, bet puikiai lietuviškai kalbanti, nuoširdi Lietuvos patriotė poeto Bernardo Brazdžionio anūkė Dalytė Brazdžionytė–Lovett.

Į knygos pristatymą Los Andžele Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios parapijos salėje suvažiavo apie pusšimtis Los Andžele gyvenančių lietuvių. Dauguma jų vadinamieji trečiabangiai, - žmonės, tėvynę palikę per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tačiau tarp žiūrovų buvo ir tų, kurie su tėvais į Vakarus pasitraukė Antrojo pasaulinio karo metu ar net sovietmečiu bei žmonių, kurių gimtinė – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Renginio organizatoriai pasistengė salėje atkurti vėlyvojo sovietmečio dvasią.

Scenoje kabojo tuo metu labai populiarus gobelenas, kuriame išausti senieji Vilniaus bokštai, buvo įrengtas improvizuotas poilsio kampelis, apstatytas to meto stiliaus baldais, švietė toršeras. Salė buvo paversta tų laikų populiariausia Vilniaus kavine „Neringa“.

Ingos Liutkevičienės knygos pristatymas Los Andžele
Specialiai vakarui parengtas meniu skelbė, kad tai kavinė „Neringa“, esanti V. Lenino prospekte 23, Vilniuje, Lietuvos TSR. Siūlyta „Neringos“ salotų, silkės su svogūnais, karštųjų patiekalų skiltyje puikavosi įrašai – „Kijevo“ kotletas su garnyru, viščiukas „Tabaka“, žuvies kotletas „Teftelis“ su garnyru, saldžiųjų – ledai su sirupu, tortas „Jaunystė“, pyragėlis „Beze“, gaiviųjų gėrimų – beržų sula, limonadas „Buratinas“.

Žiūrovai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie knygą, taip pat apie gyvenimo sovietmečiu ypatumus, susidomėję žiūrėjo trumpo metražo Domo Petronio sukurtą filmuką apie anuometinį Vilnių, kurį palydėjo karštais aplodismentais.

Knygos autorė akcentavo, kad jai teko dalia gyventi, praleisti gražiausius jaunystės metus būtent tokios santvarkos Vilniuje ir atsiprašė susirinkusiųjų už tai, kad myli ne tik dabartinį, bet ir sovietmečio Vilnių.

Vakaras baigėsi visų iš atminties dainuojamos dainos žodžiais „Aš lauksiu prie Vilniaus/Prie pasakų miesto…“ ir autorės kvietimu atvažiuoti į Vilnių išgerti puodelio kavos, pavaikščioti senamiesčio gatvelėmis.

Kalifornijos lietuvių radijas parengė dvidešimties minučių interviu su I. Liutkevičiene. Radijo darbuotojos Gražinos Grinkevičienės paklausta, ko norėtų palinkėti Kalifornijoje gyvenantiems lietuviams, knygos autorė pasakė: „Jaustis laimingiems, dažniau parvažiuoti į Lietuvą ir visiems, kur begyventų, dirbti „Vardan tos, Lietuvos“.