V. Lašas, paklaustas, kaip vertina emigraciją, atsakė, jog emigracijos vertinti tik teigiamai ar neigiamai nereikėtų.

Emigracija tai ne vien juoda ar balta, yra daug daugiau atspalvių. Taigi tai ne tik iššūkiai, tačiau ir galimybės. Turėtume atmesti tą, kas, besikeičiant pasauliui, nepriklauso nuo mūsų ir, apgalvojus, ką galime padaryti patys, pasinaudoti naujomis galimybėmis čia ir dabar. Svarbiausia, kad nenutrūktų ryšys su tais, kurie nusprendė išvažiuoti ir, kaip pasakojama pasakose, ieškoti laimės svetur. Svarbu juos gerbti, skatinti bei džiaugtis jų pasiekimais“, – sakė „UPS Lietuva“ įmonės direktorius V. Lašas.

M. Tamkevičiūtė šiuo klausimu pasisakė šiek tiek konservatyviau. „Nepasakyčiau, kad emigracija turi labai daug privalumų. Pliusus šiuo atveju matau tik tokius: galima išmokti kalbą, susipažinti su nauja šalimi bei jos kultūra, praplėsti akiratį ir daugiau uždirbti. Apie 90 proc. emigrantų į užsienį važiuoti nenori, o tai daro tik tam, kad gautų didesnes pajamas. Emigravus prarandamas ryšys su artimaisiais, žmonės pasiilgsta gimtų vietų, kalbos, kultūros, kai kuriuos apima depresija. Aš manau, jog tai yra viena didžiausių Lietuvos netekčių. Valstybė savo investicijas turi sieti su demografijos ir emigracijos problemų sprendimu, kurti naujas darbo vietas ir investuoti ten, kur matoma perspektyva“, – teigė Lietuvos Žaliųjų partijos jaunimo komiteto kuratorė.

Migracijos ekspertas D. Paukštė, remdamasis statistika teigė, jog šiuo metu emigravęs beveik penktadalis Lietuvos gyventojų ir šį rodiklį pašnekovas vertina neigiamai, o kalbėdamas apie išsilavinusį jaunimą, pabrėžia, jog, jeigu nebus kreipiamas dėmesys į jų emigraciją, galima sulaukti didelės tragedijos.

Kaip vieną iš galimybių, kaip sustabdyti protų nutekėjimą iš Lietuvos, ekspertas paminėjo politinę valią.

„Šios politinės valios mes neturime ir nesiimame veiksmų jau 23 metus. Politikai kažką lyg ir kalba, bet nieko daugiau. Aš bijau, kad mes nesusidurtume su tokia pat situacija, kaip kad susidūrė Airija. Politikai tik po kelių amžių suprato, kad emigracija yra blogas reiškinys ir sugebėjo padaryt tik vieną – uždegti žvakutę prie parlamento lango, kad Airijos emigrantai grįžtų į savo šalį. O tai prie gero nepriveda. Todėl pagrindinis dalykas yra pasiryžimas dirbti su emigracijos reiškiniu. Mūsų išeiviai turi aiškiai matyti, kad jie nėra atskirti nuo Lietuvos. Todėl turėtų būti priimtas politinis sprendimas, kad vienas apygardos narys būtų renkamas skaičiuojant tik išeivių balsus“, - savo nuomone dalinosi D. Paukštys.

Emigracijos ekspertas taip pat įvardijo ir iš dalies teigiamus emigracijos bruožus. Vienas jų – dirbtinis nedarbo sumažinimas. „Akivaizdu, jog tokiu atveju sumažėja „karas“ visuomenėje bei spaudimas, reikia mokėti mažiau bedarbio pašalpų. Kitas, galbūt, netikėtas dalykas, toks, kad aktyviausi žmonės išvyksta ir su savimi išsiveža iniciatyvą, kas neveikliems Seimo politikams užtikrina pilną bei ramią kadenciją Seime“, – pasakojo D.Paukštė.

Prie neigiamų emigracijos padarinių specialistas priskyrė investicijų kvalifikuotai darbo jėgai parengti praradimą, silpnėjantį intelektualinį valstybės potencialą, mokesčių į biudžetą bei „Sodrą“ sumažėjimą.

„Be to, pastebima socialinė atskirtis, skylinėjantis tautos vieningumas, stiprėjantis nepasitikėjimas politikais ir politine sistema, blogėjanti demografinė situacija, ekonominė, socialinė bei kultūrinė padėtis“, - apie emigracijos žalą ir naudą kalbėjo D. Paukštė.