47 proc. apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos žinomumas ir patrauklumas valstybėje, kurioje jie gyvena, yra patenkinamas. 35 proc. Lietuvos įvaizdį įvardijo kaip blogą. Kad šalies žinomumas ir patrauklumas geras, mano 11 proc. apklaustųjų.
Vis dėlto pastebima šalies įvaizdžio gerėjimo tendencija: 34 proc. apklaustųjų mano, kad per pastaruosius dvejus metus šalies įvaizdis pagerėjo.
Emigrantai taip pat turėjo atsakyti, kurioje srityse jie svariausiai prisideda siekdami daryti teigiamus pokyčius Lietuvoje. 41 proc. nurodė manantys, kad svariausiai prisideda garsindami Lietuvos vardą užsienyje. 29 proc. nurodė remiantys Lietuvoje likusius giminaičius, 20 proc. teigė padėję užmegzti kontaktus tarp savo buvimo šalies ir Lietuvos atstovų. 11 proc. su partneriais įgyvendino įvairius projektus, 10 proc. dalyvavo diskusijose Lietuvos viešojoje erdvėje, 8 proc. investavo Lietuvoje.
36 proc. nurodė niekuo neprisidėję prie teigiamų pokyčių šalyje. Prie pokyčių dar neprisidėjo žemesnio išsilavinimo respondentai.
Viceministras: išvykusieji taip išreiškia savo emociją
E. Ignatavičiaus asmenine nuomone, galbūt Lietuva per daug „įvaizdžių kūrė ir griovė“, turėjo per daug įvairių tarpusavyje nederėjusių įvaizdžio programų. „Dabar reikia tiesiog susikaupti ir gerai išnaudoti laukiančias progas – įvaizdį sukurti visų pirma mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungai metu. Tam numatytos nemažos lėšos“, - dėstė diplomatas.
Pasak jo, Lietuvą pristatantys renginiai užsienyje įtrauks ne tik ambasadas, garbės konsulatus, bet ir lietuvių bendruomenes.
„Faktas, kad Lietuvos žinomumas savaime nebūtinai yra pats didžiausias. Todėl iš to labai sunku daryti toli siekiančią išvadą“, - sakė E. Barcevičius. Jo teigimu, būtų įdomu apklaustų užsienio lietuvių paklausti, ką jie mano apie šalį, kurioje gyvena. Tada paaiškėtų, ar tų šalių patrauklumas toks pats geras ar blogas.
Apklausos metu apklausti 353 pilnametystės sulaukę ir vyresni užsienio lietuviai, nustatant kvotas pagal užsienio šalį, lytį ir aktyvumą bendruomenėse ar organizacijose, vienijančiose užsienio lietuvius.
Apklausos tikslas buvo nustatyti užsienio lietuvių poreikius lietuvybės išlaikymo, dalyvavimo valstybės gyvenime ir valstybės teikiamų viešųjų paslaugų atžvilgiu, įvardyti kliūtis, su kuriomis užsienio lietuviai susiduria bendradarbiaudami su Lietuva, identifikuoti sritis, kuriose užsienio lietuviai norėtų ir galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvoje.