Nužudyti dingusieji
Kasmet dingusiais be žinios paskelbiama apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių. Jungtinės Karalystės Raudonojo Kryžiaus organizacija skelbia, kad dingusieji be žinios retai randami negyvi. Tačiau per keletą pastarųjų metų šioje šalyje dingę lietuviai dažniausiai būdavo tapę žudikų aukomis. Pernai tautiečius sukrėtė žinia apie Piterbore dingusią Vitaliją Baliutavičienę, kurios palaikai buvo rasti tik po metų Lenkijoje. Vos prieš mėnesį Londone be žinios dingo Kęstutis Mickevičius. Jo kūnas rastas netrukus, policija pranešė, kad vyras taip pat buvo nužudytas.
Lietuvoje įkurto dingusių žmonių šeimų paramos centro „Missing“ atstovės Natalijos Kurčinskajos teigimu, žmonės užsienyje dingsta dėl įvairiausių priežasčių, tačiau yra keletas pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių. Viena iš jų – nusikaltimai prieš dingusį asmenį.
Dingusioji rasta savo kambaryje
„Tiesa“ kalbino prieš trejus metus Visbičo mieste dingusios Jolantos Dumčiuvienės kaimyną. Jis papasakojo apie dingusio asmens paieškos procesą. Vyras gyveno tame pačiame name bei dirbo tame pačiame fabrike su dingusiąja. „Ne iš karto pastebėjome, kad Jolantos nebėra, susirūpinome tik jai neatvykus į darbą. Su kaimynais pakalbėjome ir supratome, kad jos niekas nematė jau tris dienas“, – pasakojo vyras.
Dingusiosios draugai bei kaimynai ėmė jos ieškoti, tačiau iš pradžių į policiją nesikreipė. Policijai pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad moteris buvo nužudyta. „Policininkai, radę kūną jos kambaryje, viešai neskelbė, kad tai yra Jolanta. Mums ją atpažinus vis dar nebuvo skelbiama, kad nužudytoji ir dingusioji Jolanta – ta pati moteris. Tapatybė patvirtinta tik po kelių savaičių, kai jos atpažinti iš Lietuvos atvyko šeimos nariai“, – teigė pašnekovas.
Vyras skundėsi, kad ieškodama tariamai dingusios kaimynės policija jį ir kitus kaimynus išvijo iš namų tiesiog su šlepetėmis ir neleido grįžti atgal apie mėnesį. Dalyvaujant šio incidento tyrime vyrą labiausiai stebino policijos darbas: „Mes patvirtinome, kad rasta moteris yra Jolanta, tačiau policija lietuvių, rusų, anglų bei lenkų kalbomis išplatino pranešimus bei plakatus, kuriuose klausė, kas pažįsta šią moterį ir kada paskutinį kartą ją matė, mat ji – dingo.“
Dingusiojo neskuba skelbti mirusiu
Prieš mėnesį Londone namo negrįžusio Kęstučio Mickevičiaus taip pat pasigedo draugai, o po keleto dienų tame pačiame rajone buvo rastas nužudytas vyras, atitinkantis dingusiojo aprašymą. Jį atpažinus, policija išplatino pranešimą, kad vyras dingo be žinios, bei prašė pagalbos bendruomenės.
Londono Metropoliteno policijos atstovas spaudai teigė, kad policija negali paskelbti, jog dingusysis buvo nužudytas, kol jis neatpažįstamas artimųjų.
„Missing“ centro atstovė teigė, kad Lietuvoje likusiems artimiesiems pasigedus į užsienį išvykusio žmogaus pirmiausia pranešama šalies, kurioje dingo žmogus, policijai bei Lietuvos ambasadai. „Paieškos procesas trunka įvairiai, tačiau jei manoma, kad dingęs asmuo nužudytas, prie paieškos pridedamas ir tyrimas dėl nusikaltimo, kuris apsunkina darbą policijai.“
„Dingsta“ sąmoningai
„Missing“ atstovė sakė, kad žmonės, dingę be žinios užsienyje, sudaro 60 proc. centro ieškomų žmonių. Ne visada pradingę asmenys iš tikrųjų pradingsta. „Tiesos“ pašnekovės teigimu, neretai pasitaiko, jog gyventi ir dirbti į užsienį išvykę žmonės sąmoningai nusprendžia nutraukti ryšį su artimaisiais, likusiais Lietuvoje.
Kita dažnai pasitaikanti dingimų priežastis – žmonių, kaip pigios darbo jėgos, išnaudojimas. „Į mūsų centrą yra kreipęsi asmenų, kurių artimieji išvyko dirbti į užsienio ūkius ar kitokių paprastų darbų ir nustojo bendrauti. Paskelbus paiešką paaiškėjo, kad juos išnaudoja darbdaviai, nemoka algų bei draudžia bendrauti su namuose likusiais šeimos nariais“, – sakė „Missing“ centro atstovė. N. Kurčinskajos teigimu, dingusieji be žinios kartais būna užsienyje nusikaltę ir į kalėjimą patekę žmonės. Jie nenori, kad apie tai sužinotų artimieji.
Šiuo metu „Missing“ centrui pranešta apie 6 žmones, dingusius be žinios Jungtinėje Karalystėje. Iš viso centrui pranešta apie 14 ten dingusių žmonių.
Pagalba dingusiųjų šeimoms
Dingus asmeniui, artimieji pirmiausia turėtų pranešti policijai bei dingusių žmonių paieškos bei pagalbos centrams. Didžiojoje Britanijoje veikia gausybė ne pelno organizacijų, užsiimančių dingusiųjų paieška. Artimiesiems kreipusis į pagalbos organizaciją Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, pirmiausia sudaromas paieškos planas. Jame aprašoma, kur reikėtų kreiptis ir kieno pagalba būtų naudingiausia ieškant dingusiojo.
Užsienyje dingus žmogui, artimieji, likę Lietuvoje, privalo kreiptis į savo policiją, kuri bendradarbiauja su užsienio šalių policija – taip paieška tampa dvigubai produktyvesnė. Apie visus dingusius asmenis pranešama ir Lietuvos ambasadai toje šalyje, kurioje gyveno dingusysis.
„Missing“ atstovės teigimu, ieškant žmonių jiems praverčia bet kokia pagalba, tad dingusiųjų nuotraukos skelbiamos interneto svetainėse, spaudoje, net iškabinamos ant stulpų, ieškoma dingusiojo draugų: „Pasitaiko atvejų, kai paskelbiama užsienyje dingusio asmens paieška, visi neriamės iš kailio, aukos artimieji nemiega naktimis, o mums į centrą paskambina ieškomo žmogaus kaimynai ar draugai ir sako – šis žmogus nedingęs, mes kartu gyvename, jis tiesiog nebenori bendrauti su savo giminėmis iš Lietuvos.“
Sunkiausia rasti parduotus žmones
Dingus moteriai ar merginai, pirmasis tikrinamas variantas – prekyba žmonėmis. „Missing“ centro atstovė teigė, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai lietuviai pagrobiami iš užsienio šalių ir parduodami kitų užsienio šalių suteneriams. „Didžiojoje Britanijoje gyvena itin daug lietuvių, tad ir parduotų moterų ten kur kas daugiau nei kitose užsienio šalyse. Iš Didžiosios Britanijos merginos neretai išvežamos į kitas šalis, dažniausiai Vokietiją, Ispaniją bei Švediją“, – sakė centro atstovė.
Sunkiausia surasti žmonės, patekusius į prekiautojų žmonėmis rankas. Tokiu atveju ieškomas asmuo gali būti uždarytas, verčiamas pardavinėti save ir neišleidžiamas net į lauką. Taip dingusio asmens dažniausiai niekas nemato ir negali informuoti paieškų tarnybų. Moterims, verčiamoms užsiimti prostitucija, dažnai pasireiškia Stokholmo sindromas, kai pagrobta ir skriaudžiama moteris jaučia simpatiją savo pagrobėjui.
Šias moteris ypač sudėtinga rasti ir grąžinti namo, nes jos nesikreipia pagalbos, net ir atrastos stengiasi apginti jas pardavinėjantį ir kitaip išnaudojantį sutenerį bei lieka gyventi jau įprasto gyvenimo.
Ką daryti Didžiojoje Britanijoje dingus žmogui:
· Kreiptis į policiją turint dingusiojo nuotrauką bei drabužių, kuriuos vilkėjo, aprašymą
· Pranešti Lietuvos ambasadai šalyje, kurioje dingo artimasis
· Kreiptis į organizacijas, padedančias ieškoti dingusiųjų, pavyzdžiui, Raudonąjį Kryžių, „Missing People“, Lietuvoje įsikūrusį „Missing“ centrą
· Susisiekti su kuo daugiau dingusiojo artimųjų
· Parengti plakatus anglų bei lietuvių kalbomis su dingusiojo nuotrauka
· Susisiekti su spaudos atstovais
