Šią savaitę Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas, be kitų klausimų, daug dėmesio skyrė dvigubos pilietybės klausimams. Tačiau dvigubos pilietybės idėją palaiko ne visi pasaulio lietuviai.
„Esu prieš visuotinį teisės į dvigubą pilietybę suteikimą visiems Lietuvos piliečiams, nes, manau, tai neatitinka Lietuvos valstybės interesų. Mes turime gana nemažas gretimų tautų diasporas Lietuvoje ir ne visada tos tautos mums buvo draugiškos“, – DELFI sakė S. Varnas.
Kaip ne visada Lietuvai draugiškas tautas S. Varnas įvardijo rusus ir lenkus. „Mes matome, kaip jau dabar Lenkija bando kištis į Lietuvos vidaus reikalus, mano nuomone, visai be pagrindo priešindamasi tam, kad Lietuvos lenkai gerai išmoktų lietuvių kalbą. Aš manau, jei Lietuvos lenkai yra lojalūs Lietuvos valstybės piliečiai, turėtų gerai mokėti valstybinę lietuvių kalbą ir tai turėtų būti jų interesas“, – kalbėjo S. Varnas. Jo nuomone, yra grupė lenkų kilmės politikų, kurie siekia asmeninės naudos ir užsiima prieštaringa politika.
Visgi Australijos lietuvis nėra kategoriškai nusistatęs prieš dvigubą pilietybę. Jo nuomone, iki šiol buvę dvigubos pilietybės siūlymai atrodė netinkami ir diskriminuojantys. Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo siūlymą leisti dvigubą pilietybę tik tiems, kurie išvažiuoja į Europos Sąjungos ar NATO valstybes.
„Tai atrodo absurdiška: juk Konstitucija garantuoja visų piliečių lygybę prieš įstatymą. Būtų buvusi įvesta tokia tvarka, kad lietuvis, išvažiavęs, pavyzdžiui, į Airiją ar Kanadą, galėtų priimti kitos valstybės pilietybę ir išlaikyti Lietuvos pilietybę, o kitas, išvažiavęs į Šveicariją ar Australiją, to padaryti negalėtų“, – aiškino pašnekovas.
Pats S. Varnas turi Australijos, Lietuvos ir Lenkijos pilietybes, tačiau pastarosios siekia atsisakyti.
Mato kontrastus tarp turtingų ir vargšų
Adelaidėje gyvenantis S. Varnas į Australiją išvyko 1980-aisiais. Čia jis apsigynė daktaro laipsnį, o dabar dirba vyr. moksliniu bendradarbiu tarptautinėje kompanijoje ir užsiima lęšių akiniams dizainu.
Kadangi darbo reikalais tenka skraidyti į Europą, kasmet S. Varnas atvyksta į Lietuvą.
„Išoriniai pasikeitimai, man atrodo, yra didžiuliai, bet kas nėra labai pasikeitę – žmonės. Galbūt mano pažinčių ratas labiau ribojasi tais žmonėmis, kuriuos pažinojau sovietmečiu ir kai juos susitinku, susidaro įspūdis, kad tai tie patys mano draugai, pažįstami, bet jie ypatingai daug nepasikeitė“, – į klausimą, kaip nuo 1980 m. pasikeitė Lietuva, atsakė S. Varnas.
Jo manymu, svarbiausia, ne kaip keičiasi aplinka, ne kiek blizgančių vitrinų ar koks prekių asortimentas, bet kaip keičiasi žmonės. Kita vertus, svarsto jis, nepriklausomoje Lietuvoje arba prieš pats nepriklausomybės atgavimą gimęs jaunimas jau turėtų būti kitoks.
Svečias iš Australijos atkreipia dėmesį ir į ekonominius Lietuvos kontrastus. S. Varnas mato daug žmonių, kurie akivaizdžiai labai pasiturintys, daug ištaigingų automobilių, regi prabangių milžiniškų namų, kokių retai pamatysi Australijoje.
„Bet taip pat labai daug skurstančių žmonių. Gana neigiamas aspektas, kad labai didelis skirtumas tarp tų, kurie uždirba daugiausiai ir mažiausiai. Tai rodo gana poliarizuotą visuomenę, sukurtų gėrybių paskirstymas labai netolygus“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak S. Varno, didžiausia problema, kad nėra didelio vidutinio sluoksnio, kuris paprastai sudaro tautos ir valstybės atramą.
Lietuviškumas Australijoje nyksta
Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas pasakoja, kad Australijos lietuvių veikla gerokai nusilpusi. Nors po II pasaulinio karo į Australiją atvažiavo apie 10 tūkst. lietuvių, pagal paskutines apklausas per 13 tūkst. asmenų save laiko etniškai kilusiais iš Lietuvos, lietuvių bendruomenės silpsta. Jos nepasipildo naujais nariais, atvykėlių „trečiabangių“ nėra daug, o atvykstantieji dažniausiai nesijungia į bendruomenių veiklą.
„Dėl to lietuviška veikla labai silpsta, sunku rasti žmones, kurie norėtų įeiti į lietuvių bendruomenių valdybas. Daugiausia lietuvių Sidnėjuje, Melburne ir Adelaidėje. Tačiau net į didžiausias šventes susirenka tik apie 100-150 asmenų“, – sakė S. Varnas.
Australijoje mažėja ir kalbančių lietuviškai. Štai dar prieš 20-30 metų mokyklose buvo galima mokytis lietuvių kalbos ir laikyti šalyje pripažįstamą lietuvių kalbos egzaminą, Australijos Vyriausybė rėmė lietuvių kalbos mokymąsi.
Vėliau situacija keitėsi, mokinių mažėjo ir dabar tik Melburne veikia savaitgalinė lituanistinė mokyklėlė.
S. Varno nuomone, Lietuva per mažai dėmesio skiria glaudesniems ryšiams su Australija megzti. Pasak jo, regionas sparčiai auga ir stiprus ekonomiškai. Australija nepatyrė ekonominės krizės, daug eksportuoja ir importuoja, turi nemažai naudingųjų iškasenų.
Australijos ir Okeanijos regione nėra jokios oficialios Lietuvos atstovybės – nei ambasados, nei konsulato. Šiuo metu laikinai ambasadoriaus Australijai pareigas einantis ambasadorius reziduoja Tokijuje.
„Atstumas tarp Tokijo ir Australijos sostinės Kanberos – maždaug kaip tarp Vilniaus ir Vašingtono. Įsivaizduokite, kaip būtų smagu, jei Lietuvos ambasadorius Amerikai reziduotų Vilniuje“, – ironizavo pašnekovas.