Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje ši Rytų Londono dalis kentėjo nuo vietinės Didžiosios depresijos. Uždarius dokus, žmonės masiškai neteko darbų, krito nuosavybės kainos. Pramonės įmonės, skerdyklos ir kitos įmonės krizės buvo pakirstos per labai trumpą laiką. Nedarbas Stratforde ir aplinkiniuose rajonuose tuomet siekė daugiau kaip 20 proc. Viename galingiausių Europos miestų atsivėrė labai opi žaizda, kurios nepavyko užgydyti iki šiol.
Pirmieji žingsniai atkuriant gyvenimą Rytų Londone buvo žengti 1980 metais. Tuomet Jungtinės Karalystės vyriausybė nusprendė urbanizuoti dabartinį Canary Wharfo rajoną. Buvo atjauninta net 300 tūkst. kvadratinių metrų teritorija. Pirmieji dangoraižiai iškilo 1991 metais. Tiesa, šis projektas statytojams buvo nuostolingas ir, nepaisant mokesčių lengvatų, statybas vykdžiusi „Olympia & York“ bendrovė patyrė bankrotą. Kad ir kaip būtų, Canary Wharfas dabar yra vienas iš dviejų svarbiausių JK finansų centras – ten įsikūrę didžiųjų bankų, investavimo ir draudimo bendrovių padaliniai.
Užstatė apleistas teritorijas
Kito Rytų Londono gaivinimo etapo reikėjo laukti iki 2005 metų. Tais metais Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė, kad 2012-ųjų žaidynių sostine bus Anglijos sostinė. Britai buvo numatę, kad gavę teisę rengti Olimpiadą pasinaudos proga ir investuos į Stratfordą, tikėdamiesi, kad naujos statybos ir kuriama infrastruktūra taps postūmiu ir kitiems šalia esantiems rajonams.
Londonui laimėjus teisę rengti žaidynes, tapo aišku, kad visų statybų ir atnaujinimo darbų liudininkais taps ir tūkstančiai lietuvių. Nuo 2004 metų, kai Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos, o JK iškart atvėrė sienas valstybių – naujų narių piliečiams, dauguma lietuvių pasuko būtent į Anglijos sostinę. Stratfordas, Plaistowas, East Hamas, Becktonas ir kiti aplinkiniai rajonai tautiečius pasitiko mažiausiomis nuomos kainomis. Imigrantai iš Rytų Europos įsikūrė etniškai labai margoje minioje, vienoje skurdžiausių sostinės vietų.
Lietuviai, kaip ir kiti Rytų Londono gyventojai, stebėjo, kaip statomas Olimpinis stadionas ir kitos arenos, kaip kyla didžiausias mieste prekybos centras „Westfield Stratford City“, o už jo vienas prie kito statomi atletų miestelio daugiabučiai. Neatpažįstamai pasikeitė ir Stratfordo stotis, į kurios atnaujinimą nuo 2005-ųjų buvo investuota 125 mln. svarų sterlingų. Stotis ir prekybos centras tapo pagrindiniais vartais į Olimpinį miestelį.
Keliauti vis sudėtingiau
Didžiuliai pokyčiai vyko kiekvieną dieną, ir lietuviai juos matė savo akimis. Beveik dvejus metus Stratfordo rajone gyvenęs Saulius iš Rytų Londono išsikraustė prieš kelis mėnesius.
„Dirbu statybose, gavome objektą (Londono – aut. past.) pietuose, todėl persikėliau. Labiausiai per tuos dvejus metus, kai gyvenau Stratforde, į akis krito „Westfield“ statybos ir atidarymas. Kiek žinau, ten anksčiau nebuvo nieko, o dabar – didžiulis naujas prekybos centras. Jame kiekvieną dieną pilna žmonių. Problema, kad iškart padaugėjo žmonių ir Startfordo stotyje, todėl keliauti tapo sudėtingiau, bet nebereikėjo važiuoti apsipirkti į centrą ar kur kitur“, – Olimpinių objektų statybų privalumus ir trūkumus vardijo Saulius.
„Westfield Stratford City“ prieš Žaidynes tapo nauju traukos centru, o jau netrukus tūkstančiai žmonių plūs į Olimpinį miestelį stebėti sporto varžybų. Sportininkų šurmulys Londone nurims tik rugsėjo viduryje – pasibaigus Olimpinėms žaidynėms dar vyks Parolimpiada.
Trejus metus Londone gyvenanti 25 metų Akvilė sakė, kad dėl pasiruošimo Olimpiadai ji daugiausia nepatogumų patiria keliaudama: „Labiausiai erzino aplink Stratfordo stotį nuolat besisukiojantys statybininkai ir didžiulis triukšmas, nes jie kasdien ką nors keitė, statė, taisė. Vasaros pradžioje prasidėjo nuolatinės bėdos dėl transporto. Padaugėjo triukšmo, apskritai, tapo sudėtinga gyventi Stratforde.“
Vietinių gyventojų nepasitenkinimas buvo ir vis dar yra vienas didžiausių galvos skausmų „London 2012“ organizatoriams. Dar pavasarį Olimpiada nežavėjo beveik pusės gyventojų. Dalis piktinosi augančiomis transporto problemomis, kiti priekaištavo dėl pernelyg brangių bilietų į varžybas, o treti tvirtino, kad nepajuto jokios naudos iš Olimpiados projektų. Įtraukti vietinius gyventojus į viso pasaulio sporto šventę organizatoriams kainuoja daug pastangų, bet jos jau duoda rezultatų. Panašu, kad ne visi vietiniai trokšta pabėgti iš Londono per tris Žaidynių savaites. „Liksiu per Žaidynes, nes reikia dirbti. Be to, girdėjau, bus daug švenčių mieste, gal darbe duos laisvadienių, tai su draugais eisim apsižvalgyti“, – „Tiesai“ pasakojo 32 metų Mindaugas. Vietiniai gyventojai tikisi, kad jiems vis dėlto pavyks pajusti šventės dvasią, o ne tik dorotis su iššūkiais.
Tuo metu verslas planuoja, kaip uždirbti per pačias žaidynes ir po jų. Olimpinis žaidynių miestelis Stratforde ir aplinkiniai rajonai tapo nauju ekonominiu traukos centru Londone. Vien „Westfield Stratford City“ statybos kainavo 1,4 mlrd. svarų sterlingų. Olandų bendrovė APG ir „Canadian Pension Plan Investment Board“ ketina įsigyti pusę šio projekto. Investavimo į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Qatari Diar“ ir JK bendrovė „Delancey“ nupirko dalį atletų miestelio butų. Po žaidynių Stratforde ketina investuoti ir vienas žymiausių namų apyvokos bei baldų prekybos tinklų „Ikea“. Planuojama, kad per artimiausius 20 metų Stratforde ir aplinkiniuose rajonuose bus pastatyta 11 tūkst. naujų namų ir keliolika tūkstančių kvadratinių metrų komercinių patalpų. Taip pat ketinama plėsti švietimo įstaigų ir poliklinikų tinklą. Tam turėtų būti skirta 33 mln. svarų sterlingų. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar po Olimpiados Stratfordas bus patraukli vieta atidaryti arba perkelti biurus.
Gatvės pasikeitė neatpažįstamai
Kad ir kaip būtų po Žaidynių, dabar į apmirusias Stratfordo gatves sugrįžta smulkusis verslas: kavinės, restoranai, mažos parduotuvės. Prie pat Olimpinio stadiono administratore dirbanti Jovita teigė, kad būtent tai jai labiausiai ir krinta į akis. „Stratfordas tampa tvarkingesnis, tvarkomos gatvės, pastatai. Kiti rajonai taip pat gražėja“, – įspūdžiais dalijosi mergina. Ji atkreipė dėmesį, kad Olimpiadai buvo sukurta keltuvų sistema, kuria po Žaidynių galės naudotis ir londoniečiai. Keltuvais žmonės galės persikelti nuo O2 arenos per Temzę iki „ExCel“ parodų centro.
Jovita šiek tiek nuogąstauja, kad per Žaidynes didelėje Rytų Londono dalyje bus ribojamas eismas. Apie tai jau nuo pavasario vietiniai žmonės informuojami laiškais, lankstinukais ir naujais kelio ženklais. Įspėjimus apie transporto sistemos pasikeitimus gavo ir tolimesnių rajonų gyventojai. „Lyg iš niekur išdygo kelio ženklai, pranešantys apie Olimpiados dienomis uždaromas gatves bei reikalingus stovėjimo pasus“, – pasakojo Becktone gyvenanti Justė. Stratfordą nuo Becktono skiria apie dvi mylios. Ši mergina taip pat pastebėjo, kad nuo vasaros pradžios pastebimai padaugėjo apsaugos darbuotojų turistų traukos centruose ir prie Olimpinių objektų.
„Tiesos“ kalbinti Vakarų Londone gyvenantys lietuviai tvirtina, kad kol kas didelių pasikeitimų dėl artėjančių Žaidynių nepajuto. „Gaunu tik daug visokių pranešimų į elektroninio pašto dėžutę, kad per Žaidynes reikia saugotis to, paisyti ano, ten bus uždaryta ir t. t“, – sakė režisierius Tadas Vidmantas.
