Lietuvos piliečio vardu ir pavarde prisistatantis asmuo skelbė ieškantis norinčių užsidirbti vaikinų ar merginų, sudarant fiktyvią santuoką su trečiųjų šalių atstovais. Šiuo atveju, su ukrainiečiais.

Procesas gana paprastas – pinigus Ukrainos piliečiai moka už tai, kad su jais sudaroma santuoka. Vyrai yra rusakalbiai, kaip jau minėjome – iš Ukrainos, todėl ieškomi bent truputuką rusiškai kalbantys jaunikiai ir nuotakos. Blogiausiu atveju tinka ir kalbantys angliškai. Fiktyvių vedybų organizatorius teigė, kad tereikia būti 18 ir daugiau metų, turėti National insurance number (NIN), galiojančią banko sąskaitą, ir taip pat – payslip (proof of address).

Jeigu kandidatas į sutuoktinius atitinka visus aukščiau paminėtus reikalavimus, tuomet žadama išmokėti 5 tūkst. svarų sterlingų. Pinigai, beje, išmokami dalimis – pirmoji išmoka yra 500 svarų. Ši suma išmokama tuomet, kai su tariamuoju jaunikiu ar sužadėtine einama į biurus pateikti pareiškimų santuokai sudaryti. Vestuvių dieną išmokama didžioji sumos dalis – 3,5 tūkst. svarų. Dar 1 tūkst. svarų išmokama tariamam sutuoktiniui gavus Jungtinės Karalystės vizą (maždaug nuo vestuvių praėjus 3 mėnesiams). Tokioje „santuokoje“ reikia gyventi 3 metus, o tuomet galima išsiskirti.

Vestuvių planuotojas paminėjo ir tokį faktą, kad per tuos trejus metus tuoktis dar sykį Jungtinėje Karalystėje negalima, bet drąsiai galima pažadėti ištikimybę ir pradėti santuokinį gyvenimą kitoje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje.

„Vaikinai yra jauni, gražūs ir pakankamai turtingi“, – tvirtino lietuvis.

Į klausimą, kodėl suma neišmokama iš karto, pašnekovas atsakė, kad anksčiau iš viso nieko nemokėjo iki „vestuvių“, nes merginos neva pasiimdavo pinigus ir dingdavo. Vedybų planuotojas tikino, kad niekas netikrina, ar naujai iškepti sutuoktiniai gyvena kartu, tiesa, gali tekti atsakyti į kai kuriuos klausimus, kai bus dedami parašai ir tvirtinama santuoka. Tačiau tokiems atvejams pasirengiama iš anksto – klausimus ir atsakymus (kur ir kada susipažino, koks pilnas vardas, iš kur atvykęs, kur susipažino ir pan.?) išmokstama iš anksto. Todėl klausimai ir atsakymai suderinami iš anksto, kai pora susitinka pirmą kartą įvertinti padėties ir aptarti tolesnės įvykių eigos.

Jaunikį ar nuotaką parenka, patiems pasirinkti neįmanoma. Tačiau prieš vedybas visada yra susitikimas su „antrąja puse“, todėl bet kada galima atsisakyti fiktyvių sutuoktuvių.

Ką daryti po trejų metų ir kaip surasti savo fiktyvų sutuoktinį, jeigu atėjo laikas skyryboms? „Kontaktus jo vis tiek turėsite, be to, po 3 metų paskambiname ir primename. Jeigu ne mes, tai sutuoktinis jums primins“, – teigė lietuvis.

Paklausus, ar pasiūlymai galioja anglakalbiams Jungtinės Karalystės gyventojams, vyriškis atsakė, kad anglų įtraukti į šį reikalą nereikia, nes su jais būna nemažai bėdų.

Štai taip lietuvis aprašė greitų pinigų gavimo būdą. Žinoma, kiekvieno žmogaus reikalas rinktis – nusižengti įstatymams ar ne, bet primename gana šviežią istoriją, kai Lietuvos pilietės ir piliečiai jau yra įkliuvę ir nuteisti už fiktyvias vedybas ir vedybų planavimą su trečiųjų šalių atstovais.

Vos prieš nepilnus metus Pasienio agentūros pareigūnai prisistatė į santuokų registracijos biurą Vrekshame, kai juos iškvietė santuokų registratorius, suabejojęs jaunavedžiais. Jam kilo įtarimas, kad santuokos gali būti fiktyvios, kai prieš ceremoniją kalbėjosi su nuotakomis iš Lietuvos ir jaunikiais iš Indijos. Visi jaunavedžiai buvo sulaikyti.

Penki vyrai ir dvi moterys pripažinti pažeidę Jungtinės Karalystės imigracijos taisykles ir buvo įkalinti. Dviem „jaunikiams“ grėsė deportacija. Teisme septynetas suokalbininkų sudaryti fiktyvias santuokas buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Teisėjas tuomet, skelbdamas nuosprendį, tvirtino, kad fiktyvių santuokų sudarymas – rimtas sąmokslas, siekiant apgauti valstybę ir užtikrinti nelegalų pasilikimą Jungtinėje Karalystėje, nors jie čia neturėtų būti.