„Cvonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė patvirtino, kad Norvegija, kaip emigracijos kryptis, tampa vis populiaresnė ir lenkia įprastines lietuvių emigracijos vietas – Airiją ar Didžiąją Britaniją.
„Kol kas didelio skirtumo tarp darbo pasiūlymų Anglijoje ar Norvegijoje nematyti. Pastebima, kad tik Airijoje dabar susirasti darbą tikrai sunku. Norvegija kopia emigracijos šalių pirmą sąrašo vietą ir vis labiau populiarėja“, - pastebėjo pašnekovė.
Ispanija nebepopuliari
Pasak R. Karavaitienės, išskirti į kurią šalį labiausiai nori patekti lietuviai sunku: dažniausiai emigracijos vietą jie renkasi pagal tai, kiek pažįstamų ar giminių jie turi tam tikroje šalyje.
„Jei kažkas iš draugų ar artimų yra išvažiavę į Norvegiją, tai stengiamasi irgi ten važiuoti. Tai leidžia gyventojui turėti laikino apsistojimo vietą, per pažįstamus lengviau rasti darbo. Jei kažkas išvažiuoja į užsienį, tai paskui save traukia ir draugus bei gimines“, - aiškino specialistė.
R. Karavaitienė teigė, kad anksčiau populiarumą turėjusi Ispanija dėl ekonominio sunkmečio laukia vis mažiau lietuvių. „Ši šalis nebėra labai populiari tarp darbo pasiūlymų užsienyje, nors sezoninių pasiūlymų kurortuose vis dar pasitaiko. Ieškoma vasarai barmenų, viešbučių darbuotojų, padavėjų. Darbo jėga, reikalinga šioje šalyje, dažniausiai yra nukreipta į turistų aptarnavimą“, - kalbėjo pašnekovė.
Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Eurokryptis“, siūlančios darbą užsienyje vadovė Lina Paulauskienė pasakojo, kad Norvegijoje šiuo metu labiausiai laukiami darbuotojai, turintys technologinį išsilavinimą – suvirintojai, tekintojai, presuotojai. „Norvegijoje daugėja skelbimų specialistams. Kitokių specialybių atstovams yra sunku rasti legalaus darbo. Norvegams daugiau rūpi mūsų kvalifikuoti darbuotojai“, - kalbėjo įmonės vadovė.
Kaip teigė L. Paulauskienė, jiems tenka sulaukti gyvenimo aprašymų ir iš Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje gyvenančių lietuvių, tačiau padėti jiems negali: „Mes atrenkame darbuotojus per pokalbius akis į akį. Reikalingi darbuotojai, kurie turi reikiamus darbo pažymėjimus, kelerius metus darbo patirties, mokantys anglų kalbą. Todėl iš užsienio darbo užsinorėjusiems negalime pagelbėti“.
Reemigracijos tendencija pastebima, bet nepatvirtinta
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad statistinių duomenų apie gyvenamą šalį keičiančių emigrantų skaičių nėra. „Tačiau tokių kalbų esame girdėję. Emigracija į Norvegiją didėja. Tokius duomenimis būtų galima gauti nebent kreipiantis į Didžiąją Britaniją ar Airiją, bet kažin ar savo emigracijos duomenyse jie išskiria lietuvių emigraciją, - aiškino pašnekovė. - Emigrantų išvykimas į kitas šalis jaučiamas, tačiau faktų tai patvirtinti neturime“.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos atstovės, pastebima, kad kraustymasis į Skandinavijos šalis didėja.
„Tačiau gal daugiau net iš Didžiosios Britanijos, o iš Airijos kraustomasi į Norvegiją. Vieną kartą emigravus, keisti gyvenamą šalį yra lengviau. Nors gyventi šalyje, kurioje kalbama angliškai, lietuviui yra paprasčiau, tikriausiai Skandinavijos šalys siūlo geresnes garantijas, turi daugiau darbo“, - spėliojo pašnekovė.
Specialistė aiškino, kad stebėti reemigraciją galima tik tuo atveju, jei Lietuvos gyventojas, prieš dar kartą keisdamas gyvenimo šalį, sugrįžta į Lietuvą, užsiregistruoja ir vėl registruoja savo išvykimą.
Į Lietuvą negrįžta dėl atlyginimų
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka komentavo, kad lietuvius vėl keisti gyvenamąsias vietas skatina ekonomika bei šalių vykdoma ekonominė politika.
„Didžiąją Britaniją ir Airiją krizė paveikė labai stipriai. Anglijoje atlyginimai „suspausti“ žemyn. Ir prie to prisidėjo emigrantai – darbdaviai suprato, kad su emigrantais galima išsisukti pigiau, nedidinti atlyginimų. Žmonės pradėjo svarstyti, kur dar galima būtų emigruoti. Tie, kurie jau išvažiavę iš Lietuvos, yra mobilesni, nebijo kraustytis“, - dėstė pašnekovas.
Paklaustas, kodėl netekę ar negalintys susirasti darbo Vakarų Europoje lietuviai negrįžta į gimtinę, kur nuolat žadamas ekonomikos augimas, specialistas atsakė: „Lietuvoje ūkis auga, bet tai nereiškia, kad algos čia didėja. Kol kas pastebimas tik nominalus algų augimas, o prekių kainos auga sparčiau. Nors augimas pastebimas jau porą metų, manau, kad reikės dar poros, kol padėtis darbo rinkoje pagerės. Nors dabar įmonių pajamos auga, savininkai nori po krizės atsigriebti, kol kas jokių požymių, kad greitai atlyginimai nekils“.
Nors Skandinavijos šalys garsėja geromis socialinėmis garantijomis, R. Lazutka spėja, kad lietuvių reemigracija yra paskatinta tiesiog didesnių atlyginimų ir darbo pasiūlos, o ne galimų garantijų. „Socialinės garantijas turi dažniausiai nuolatiniai gyventojai. Tam reikia laiko. Nors Europos Sąjungoje galima laisvai judėti, tai nesuteikia nuolatinio gyventojo teisių, todėl iškart nuvykus socialinės garantijos nėra suteikiamos. Galvojant apie ilgalaikes perspektyvas, gal kai kurie gyventojai renkasi emigracijos šalį pagal siūlomas išmokas, tačiau dabar žmonės išvažiuoja dėl trumpalaikių tikslų. Jie nori kuo greičiau išspręsti problemas – darbo nebuvimą ar mažą atlyginimą“.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. iš Lietuvos emigravo 53 863 asmenys (apie 35 proc. mažiau nei 2010 m.).
Emigrantai, deklaravę išvykimą (Statistikos departamento duomenys)
