– Kodėl pasirinkote automobilių mechaniko profesiją? – paklausėme pono Remigijaus.
– Juokaudamas galiu pasakyti, kad esu gimęs ant kapoto. Būdamas dešimties metų jau bandžiau perprasti žigulių kėbulo remonto ypatumus. Nuo vaikystės skaitydavau bibliotekoje knygas technikos temomis ir praktiškai bandydavau taikyti sukauptas žinias. Esu išbandęs ir suvirintojo, ir vairuotojo, ir statybininko profesijas, tačiau vienintelė, kuri visada bus tikrai paklausi, – automobilių mechaniko.
– Kodėl ir kada atvykote į Angliją?
– Iš Lietuvos išvykau prieš ketverius metus, nes ten nepavyko plėtoti verslo.
– Kas paskatino imtis verslo Londone?
– Mintis kilo, kai dirbant lietuvio įmonėje automechaniku vis dažniau apimdavo nepasitenkinimas dėl jo vadovavimo. Mačiau daug klaidų, kurios man pasirodė nepriimtinos.
– Kada įkūrėte savo įmonę?
– 2010-ųjų lapkričio mėnesį su kolega atidarėme autoservisą, orientuotą į dujų įrangos montavimą ir automobilių priežiūrą. Tiesiog atėjo metas, kai supratau, kad užtenka dirbti kitiems, noriu dirbti sau.
– Kas yra jūsų partneris?
– Kodėl pasirinkote tokį pavadinimą?
– Pirmiausia dėl to, kad mūsų pagrindinis darbas – montuoti dujų įrangą automobiliuose. Išvertus pažodžiui, tai būtų tiesioginis dujų montavimas. Šis pavadinimas geriausiai atspindi mūsų veiklos pobūdį. Kai turime laiko, taip pat siūlome važiuoklės, pavarų dėžės, variklio ir kitus remonto darbus.
– Kokie buvo jūsų pirmieji žingsniai?
– Turėjau nemažai patirties šioje srityje, tačiau stigo lėšų savam verslui. Bankas man su partneriu suteikė 30 tūkstančių svarų sterlingų paskolą. Tai buvo atspirties taškas. Apskaičiavau, kiek minimaliai reikėtų pinigų norint pradėti šį verslą, ir viskas pasiteisino, mums jų užteko su kaupu. Liko tik išsinuomoti garažą ir pradėti veiklą. Nuomotis patalpas Anglijoje ganėtinai sudėtinga, nes į naujas įmones jų savininkai žiūri atsargiai. Teko įveikti daug įvairių patikrų, kol gavau galimybę išsinuomoti reikiamas patalpas.
– Ar autoservisams Anglijoje keliami specialūs reikalavimai?
– Negalėčiau kalbėti apie kitus, tačiau mūsų autoservisui reikėjo gauti sertifikatą. Mano kolega įveikė dujų montavimo sertifikaciją, o aš kaip patirties turintis automechanikas prisidėjau prie jo atestacijos sėkmės. Mums tai kainavo daugiau nei 1 500 svarų sterlingų. Taip pat tikrino, ar autoservisas atitinka saugumo reikalavimus. Tai kainavo dar apie 500 svarų sterlingų. Darbo kokybė yra griežtai kontroliuojama, per metus patikrinami 3–4 mūsų montuoti automobiliai. Galime pasidžiaugti, kad buvome apdovanoti kaip vieni patikimiausių dujų įrangos montuotojų Anglijoje 2011 metais.
– Kas buvo pirmieji jūsų darbuotojai?
– Ar dujų montavimo paslauga yra paklausi šioje šalyje?
– Paklausa tikrai yra, tačiau konkurencija – žvėriška. Klienų šiek tiek sumažėjo per ekonomikos nuosmukį. Buvo laikotarpis, kai užsakymų nesulaukdavome kelis mėnesius. Tuomet imdavomės kitų darbų. Mes taip pat prekiaujame dujų įranga. Esame išskirtiniai UAB „Tamona“ atstovai Anglijoje. Tai dujinių kompiuterių gamybos lyderė Lietuvoje. Britai jau pasitiki šia lietuviška produkcija.
– Kaip kovojate su konkurencija?
– Stengiamės montuoti dujų įrangą kokybiškai ir sąžiningai. To dažnai trūksta konkurentams. Profesionalumas yra pagrindinis mūsų ginklas. Dažnai tenka taisyti sertifikato neturinčių specialistų padarytą broką. Nuolat stebime rinkos kainas ir stengiamės pasiūlyti patraukliausią variantą. Šiuo metu mūsų kainos yra tikrai konkurencingos.
– Kokie klientai jus renkasi?
– Pagrindiniai mūsų klientai yra britai. Per visą darbo laiką aptarnavome tik kelis lietuvius. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, bet dažniausiai lietuviai mano, kad tėvynėje šios paslaugos jiems kainuos pigiau. Žmonės nepagalvoja apie kelionės ir transportavimo išlaidas. Be to, Lietuvos autoservisai nėra sertifikuoti Anglijoje, kur ir bus naudojamas automobilis. Lietuviai klientai nuo britų skiriasi ir tuo, kad kur kas daugiau išmano apie dujų įrangą, žino, ko nori ir kaip viskas turi būti atlikta. Dažnai jie netgi nori stovėti ir stebėti mūsų darbuotojų darbą. O britai paskambina telefonu, paprašo atvažiuoti pasiimti automobilio, sumontuoti įrangą ir tuomet jį grąžinti.
– Koks įsimintiniausias jūsų atliktas užsakymas?
– Galėčiau daug pasakoti apie įvairius automobilius ir situacijas. Daugiausia konvertuota galingų ir brangių automobilių. Kartą teko montuoti dujų įrangą į ,,Bentley‘‘ markės automobilį. Savininkas net nepaklausė mano vardo ar pavardės, nesidomėjo įmonės istorija. Tiesiog atidavė raktelius. Dauguma britų pasitiki įmonės įvaizdžiu ir patirtimi. Jiems svarbus galutinis rezultatas, o ne procesas. Sunku pasakyti, kodėl žmogus, gyvenantis prabangiuose apartamentuose ir vairuojantis tokį automobilį, nusprendė montuoti dujų įrangą. Gal atsidūrė ant bankroto ribos, bet nenori važinėti žemesnės klasės transporto priemone? Tiesa, kartą sulaukėme klausimo, ar galėtume sumontuoti dujų įrangą į senesnio modelio ,,Ferrari‘‘. O keisčiausia, ko gero, kai teko dėti dujų įrangą į automobilį „Smart“, kurio variklis – 0,7 l.
– Kaip atrodo įprasta jūsų darbo diena?
– Oficialiai pradedame dirbti 10-ą ryto, o baigiame 18 valandą. Pasitaiko, kad dirbame nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio ar net ištisą naktį – viskas priklauso nuo situacijos. Atėjęs į darbą atsigeriu kavos, pasižiūriu, kokių prekių parduota elektroninėje parduotuvėje, supakuoju jas ir palieku vadybininkui išsiųsti. Persirengiu, o tuomet einu į garažą – kimbu į darbus ir triūsiu visą dieną.
– Ar naudojatės vadovo privilegijomis?
– Naudotis privilegijomis – pats lengviausias būdas nedirbti. Jeigu tai darysiu, negausiu pinigų, kuriuos galėjau uždirbti. Ilsiuosi savaitgaliais arba einu tikrų atostogų, o darbo dienomis neleidžiu sau atsipūsti.
– Kas rūpinasi įmonės rinkodara?
– Pusę visko darau pats. Stebiu rinką, lankytojų srautą internete, renkuosi reklamos būdus. Ko gero, geriausiai veikia ir pasiteisina ,,Google‘‘ reklama. Tai kainuoja 20–30 svarų sterlingų per dieną. Lietuviškoje spaudoje nesireklamuojame, nes orientuojamės išskirtinai į britų rinką.
– Kokių pajamų galima tikėtis iš tokio pobūdžio verslo?
– Pasakyti, kokį šiuo laikotarpiu gauname pelną, būtų sunku. Ekonomikos padėtis vis keičiasi, tad per mėnesį apyvarta gali siekti nuo 3 iki 10 tūkstančių svarų sterlingų. Pelnas gali sudaryti 30–40 proc.
– Kokie jūsų verslo planai?
– Su partneriu šiuo metu daug jėgų skiriame naujam projektui – keleivių ir krovinių vežimo paslaugomis. Dar neturime pavadinimo. Pirmiausia imsimės krovinių gabenimo, o vėliau teiksime ir keleivių vežimo paslaugas. Tai nebus susiję tik su Lietuva. Paslaugas siūlysime ir vietos, ir tarptautiniu mastu. Nors veiklos dar nepradėjome, jau sulaukiame užsakymų. Tai lemia itin smukęs pasitikėjimas esamais vežėjais. Be to, planuojame atsidaryti dar vieną autoservisą kitoje Londono vietoje.
– Ką patartumėte žmonėms, norintiems įkurti autoservisą?
Pirmiausia siūlau pasverti visus „už“ ir „prieš“, be to, skrupulingai viską apskaičiuoti. Jeigu matote, kad pelnas bus mažiau nei 10 proc., neverta net pradėti.
ANONSAS:"Natalija Bunkė: verslumas mano kraujyje" ir "Startup sauna - tiems, kurie pradeda nuo idėjos" ieškokite "bzn start“ balandžio mėnesio verslo žurnalo numeryje.