Apie tai ketvirtadienį kalbėta Užsienio reikalų ministerijoje. Čia pristatytas Mykolo Romerio universiteto mokslininkų Dangio Gudelio, Lyros Jakulevičienės ir Ingridos Gečienės atliktas tyrimas apie Lietuvos diasporos potencialo panaudojimą valstybės gerovei kurti.
Tyrimo išvadose siūloma telkti užsienyje gyvenančius lietuvius profesionalus. Pasak tyrimo, užsienio lietuviai, išnaudodami savo patirtį ir ryšius, galėtų prisidėti prie Lietuvos žinomumo užsienyje, padėti Lietuvos įmonių produkcijai įsitvirtinti naujose rinkose, pritraukti investicijas, konsultuoti Lietuvos įmones verslo plėtros užsienyje ir kitais klausimais, padėti užsienyje studijuojantiems lietuviams atlikti praktiką sėkmingai veikiančiose Lietuvos verslo kompanijose.
Teigiama, kad mokslininkų ir menininkų tinklai taip pat pasitarnautų Lietuvos gerovės kūrimui – vykdytų bendrus mokslinių tyrimų projektus, populiarintų Lietuvos mokslą ir kultūrą užsienyje, skatintų kultūrinį turizmą.
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad reikia mažinti susipriešinimą tarp esančių Lietuvoje ir išvykusių svetur. Jie taip pat siūlo priemones, kurios leistų sustiprinti išeivių ryšius su Lietuva.
Ir žaisti krepšinį išmokė emigrantai
Pasak A. Eidinto, išvažiavimas nėra matuojamas vien žmonių netektimi. Emigrantai dirba ir į Lietuvą siunčia pinigus. Yra ir kitokių formų, kurios svarbios kraštui.
„Pavyzdžiui, visi gerai žinome Lietuvos sovietinės okupacijos metais išeivijos politinę paramą, politines akcijas ne tik JAV, bet ir kitose šalyse. Žinome taip pat, kaip krepšinio žaidėjai ir treneriai Darius ir Girėnas buvo Amerikos lietuviai. Kol jie neatvažiavo, krepšinyje nuo latvių gaudavome 60 taškų“, – kalbėjo A. Eidintas.
Supriešins emigrantus?
Pasak jos, bet kuriuose interesuose turi būti pusiausvyra tarp gavimo ir davimo. „Bet kokiam Lietuvos valstybės bendravimui su savo išeivija, užsienio lietuviais ši pusiausvyra turi būti. Nuo to, kiek Lietuvos valstybė rūpinsis užsienio lietuviais, tiek jie jaus pareigą įsipareigoti atmokėti atgal. Dabar tos pusiausvyros visai nėra“, – kalbėjo J. Caspersen.
Šveicarijoje gyvenančios lietuvės teigimu, siūlomos programos veiksmingumas priklauso nuo to, ar įsijungia žmonės „iš apačios“. J. Caspersen teigimu, tyrime nebuvo keliamas tautiškumo ir tautybės klausimas. Ji abejojo, ar tokie tyrimai gali tapti pagrindu strategijų kūrimui.
Švedai emigruoja labiau nei lietuviai
„Tai yra dar daugiau nei per metus emigravo iš Lietuvos. Ar švedai dėl to sielojasi, kelia paniką, ar politikai apie tai daugiau šneka? Ne. Jie visuomenėje sugeba įsivardyti, kad tai yra globalios migracijos reiškinys, protų ir rankų cirkuliacijos reiškinys. Vietoje to, kad politizuotų tą klausimą, jie daro gilius tyrimus ir žiūri, kur švedai važiuoja, kodėl jie važiuoja“, – kalbėjo T. Langaitis.
Pasak jo, daugiausia švedų šiuo metu išvažiuoja į Kiniją ir Australiją – šalis, kuriose augančios ekonomikos ir naujos galimybės. Ekonomikos ciklams pasibaigus, jie greičiausiai iš tų šalių keliaus kitur – tai laikoma normalia globalia migracija.
„Gyvename Europos Sąjungoje ir šnekėjimas apie emigraciją į Jungtinę Karalystę turbūt reliatyvus terminas. Ir čia galbūt reikėtų stengtis neprieštarauti mobilaus darbo jėgos judėjimo principui, po kuriuo esame visi pasirašę ir kuriam esame įsipareigoję“, – dėstė T. Langaitis.
T. Langaičio teigimu, svarbiausias klausimas – kaip sugebėsime konstruoti tapatybę ir tapatumą, kurie dinamiški, o ne stovintys vietoje, reiškiniai. „Reikia spręsti klausimus, kaip galime atrasti bendrą tapatybę tarp skirtingų šiandienos kartų Lietuvoje ir nesiorientuoti į tai, kokia buvo mūsų tapatybė prieš labai daug metų“, – sakė visuomenininkas.