Neįtikėtina istorija prasidėjo 1879 metais, Kazanės universiteto tarybai nutarus išleisti lietuvių tautosakininko A. Juškos „Žodyną“. „Žodyno“ leidimas buvo atidėtas, ir labai mažu tiražu, tik mokslo reikmėms, be teisės platinti Lietuvoje išleisti dainynai.
A. Juška, gulėdamas mirties patale Kazanėje, paprašė brolio parvežti knygą į Lietuvą jo dainų karalienei Rozalijai Cvirkienei. Manoma, kad po kelerių metų ši knyga buvo atvežta į Lietuvą ir keliavo iš rankų į rankas.
Dainyną padauginti pasisiūlė kunigas Juozas Montvila.
„Sako: „Teta, būk gera, paskolink man tą knygą. Aš keliausiu į Ameriką, pririnksiu pas lietuvius išeivius daug pinigų, atspausdinsime tūkstančius knygų ir parvešime į Lietuvą išplatinti“, – pasakojo A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus direktorius Arūnas Sniečkus.
1912-ųjų balandį kunigas J. Montvila susiruošė kelionėn į Ameriką ir įsėdo į „Titaniką“. Su kitais lietuviškais leidiniais jis vežė ir A. Juškos pirmąjį dainų rinkinį.
Po „Titaniko“ katastrofos praėjo šimtmetis, o muziejininkus pasiekė žinia, kad tarp iš „Titaniko“ iškeltų daiktų – maišas su lietuviška spauda bei A. Juškos knyga.
Juškų muziejaus vadovas svajoja kada nors pamatyti šią knygą, tačiau nesitiki, kad ji bus išpirkta.
„Pirmiausia, tos knygos pageidauja keli tūkstančiai kolekcionierių, tad jos vertė jau auga. Antra, jeigu ta knyga tikrai iš A. Juškos rankų, tai ji jau legenda, o jos vertė dar labiau auga. O dar priskaičiuokite jos iškėlimo iš „Titaniko“ savikainą“, – kalbėjo A. Sniečkus.
Juškų muziejuje Vilkijoje saugomos ir kitos retos A. Juškos knygos. Tarp jų – 1883-iaisiais išleistas vestuvinių dainų rinkinys, kiti „Lietuviškų dainų, užrašytų par Antaną Juškevičę“ tomai, tačiau tarp jų Pušaloto, Veliuonos ir Vilkijos apylinkėse surinkto pirmojo dainų rinkinio nėra.