Užsienietiškas vardas apsaugos vaiką nuo patyčių?

Svetur laimės ieškoti išvykę lietuviai gerai žino, kad jų vardai – tikras galvos skausmas užsieniečiams. Todėl vis dažniau atostogų į Lietuvą sugrįžę emigrantai savo vaikų gimimo liudijimuose įrašo ne lietuviškus, o užsienietiškus vardus. Psichologai tvirtina, kad taip tėvai svečioje aplinkoje augančias atžalas apsaugo nuo patyčių.

Tėvų apsisprendimas trumpesniam ar ilgesniam laikui išvykti į užsienį gali nulemti, kokiu vardu – lietuvišku ar užsienietišku – jie pavadins savo vaiką. Tokias tendencijas pastebi civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai, įtraukdami į apskaitą užsienio šalyse gimusius lietuvių vaikus.

Nors atskira statistika nevedama, tačiau registruojamų užsienietiškų vardų įvairovė rodo, kad vaikui dažnai suteikiamas toje šalyje, kurioje jis gimė, įprastas vardas. Kartais tėvai savo atžalai duoda tokį vardą, kuris būtų suprantamas ir užsieniečiams, ir lietuviams, arba pavadina dviem vardais – lietuvišku ir užsienietišku.

Užsieniečiai liežuvio nelaužo

Užsienyje gyvenantys lietuviai sako, kad pavadinti savo atžalas užsienietiškais vardais skatina karti asmeninė patirtis. Ne vienam yra tekę airiams, anglams ir kitų tautybių atstovams paraidžiui tarti savo vardą ar netgi mokyti, kaip tariamos lietuviškos raidės „č“, „š“, „ž“, „ė“, „ū“ ir pan.

Kaip DELFI pasakojo šešerius metus Airijoje gyvenanti Jurgita (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), jiedu su vyru į šią šalį atvyko su pirmąja dukra Aušrine, kuriai šiuo metu dešimt metų.

„Kai dukra pradėjo lankyti ikimokyklinukų klasę, turėjome nemažai sunkumų. Negana to, kad ji beveik nemokėjo angliškai, bendraamžiai nuolat klausinėdavo, kodėl toks keistas jos vardas? Mergaitei buvo stresas, todėl kai Airijoje susilaukėme antros dukrytės, net nekilo klausimų, kokį vardą jai duoti – pavadinome Ella“, – pasakojo moteris ir prasitarė iki šiol jaučianti nepatogumų, kai savo ilgą ir airiams sunkiai suvokiamą lietuvišką vardą kaskart turi tarti paraidžiui.

Šiuo metu Londone gyvenanti Ilona savo pirmagimį sūnų pavadino Donaldu. Jauna mama pasakojo, kad tokį vardą pasirinko neatsitiktinai: anglai berniuką vadina „Donald“, o lietuviai šaukia Donaldu.

Gali iššaukti agresiją ir patyčias

Pasak psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, nors moksliškai ir nėra įrodyta, daugelis tradicijų pabrėžia žmogaus vardo svarbą jo charakteriui, elgesiui, gyvenimui. Jeigu vaikas, turintis lietuvišką vardą, gyvena, pavyzdžiui, Airijoje, pilnai tikėtina, kad dėl savo vardo jis gali turėti nepatogumų.

„Jei lietuviškas vaiko vardas bus sunkiai ištariamas jo anglakalbiams draugams, tai gali iššaukti tam
tikrų nesusipratimų, galbūt net pasišaipymų. Taip jau yra, kad žmonės yra pakankamai agresyviai nusiteikę tam, ko nesupranta – šiuo atveju nesuprantamo vardo savininko atžvilgiu. Jei ne agresiją, tai bent tam tikrą nesusipratimą galime stebėti kitataučių su sunkiai ištariamais vardais atžvilgiu“, – pabrėžė psichologas.

Ar tėvų išrinktas vardas gali nulemti, kurioje šalyje – Lietuvoje ar užsienyje – gyvenimą rinksis užaugęs vaikas?

Psichologas M. Daugelavičius mano, kad vardas gali turėti kažkokią nežymią įtaką apsisprendžiant, kurioje šalyje gyventi.

„Ta įtaka, be abejo, nebus lemiama, bet nedidelį postūmį link gyvenimo užsienyje toks vardas gali padaryti. Žmogus tiesiog šiek tiek komfortiškiau jausis sau įprastų žmonių kultūrinėje aplinkoje“, – kalbėjo psichologas.

Madinga duoti du vardus

Lietuvos civilinės metrikacijos biurų darbuotojai pastebėjo, kad užsienyje ilgesniam ar trumpesniam laikui įsikūrę lietuviai savo vaikams noriai duoda užsienietiškus vardus. Kaip DELFI teigė Kauno civilinės metrikacijos biuro vyr. specialistė Jolanta Kondrotienė, atostogų į Lietuvą sugrįžę emigrantai skuba registruoti svetur gimusias savo atžalas.

„Ypač daug lietuvaičių pagimdė kūdikius Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Norvegijoje. Kai tėvas ir motina yra skirtingų tautybių, vaikams dažnai suteikiami du vardai. Pavyzdžiui, William Adomas, Erick Aurelijus. Kai abu tėvai lietuviai, vaikams dažnai duodami lietuviškos kilmės vardai: Ąžuolas, Tauras, Lina, Skaistė, Ugnė ir t. t.“ – vardijo J. Kondrotienė.

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Irena Zabulienė atkreipė dėmesį, kad neretai užsienyje įsikūrę lietuviai nesistengia puoselėti gražių lietuviškų vardų.

„Esam tokia tauta, kuri nesistengia išlaikyti savo vardų, tradicijų, o prisitaiko prie tuo metu esamų sąlygų negalvojant, kas su ta atžalėle bus visą jos likusį gyvenimą. Tarsi taip už juos nuspręsdami gyvenimo užjūry likimą. Iš čia ir vardai Lea, Mia, Olivia, Bruna, Jason, Dilanas, Kevinas, Brendonas“, – kalbėjo specialistė.

Fantaziją riboja Civilinis kodeksas

Registruojant vardus Lietuvoje turi būti paisoma Civilinio kodekso nuostatos, kad vardas ir pavardė „rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“. Vadinasi, tėvų nežabota fantazija, pavyzdžiui, suteikti vaikui vardą iš vienos raidės A ar iš gausybės dvigubųjų balsių ir priebalsių, kaip antai Vvuuldtuurrm, bent kiek ribojama.

Civilinis kodeksas taip pat numato, kad vaikui gali būti suteikiami du vardai. Tiesa, užsienyje gyvenantys lietuviai neretai nepaiso šio reikalavo ir keliais vardais neapsiriboja. Pasitaiko, kad užsienyje registruoti vaikai turi ir po tris, ir net po penkis vardus. Pavyzdžiui, Benjamin Tatan Nyamekye arba Rokya Alaa Eldin Azaz Bassiony. 

„Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, lietuvių kalbos rašmenimis. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikoje įrašomame gimimo įraše ir jo pagrindu išduodamame gimimo liudijime vaiko vardas negalės būti įrašytas, vartojant nelietuviškus rašmenis, pavyzdžiui, „x“, „q“, „w“ ir pan.“, – DELFI teigė Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Tomas Čepelevskis.

Perrašo lietuviškomis raidėmis

Priimant sprendimą, kaip turėtų būtų perrašyti varde esantys rašmenys, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, atsižvelgiama į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateikiamas rekomendacijas.

Tais atvejais, kai užsienio valstybėje išduotame dokumente vardas užrašytas ne lietuvių kalbos rašmenimis ir dėl to jo negalima paraidžiui perrašyti lietuviškuose dokumentuose, šis vardas gali būti perrašytas pagal tarimą. Pasitaiko atvejų, kai užsienio valstybėje išduotuose dokumentuose Lietuvos Respublikos piliečių vaikų, kurie pagal esamą teisinį reglamentavimą taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vardai būna užrašyti lietuviškais rašmenimis, bet pagal užsienio valstybės kalbos taisykles. Tokiais atvejais taip pat kreipiamasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją arba vadovaujamasi galiojančiomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijoje išduotame dokumente užrašytas vardas Anna, įrašant lietuvišką gimimo įrašą ir jo pagrindu išduodant gimimo liudijimą, būtų perrašytas į Ana.

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas T. Čepelevskis pastebėjo, kad kai kurios esamo teisinio reguliavimo nuostatos nėra pritaikytos šiuolaikiniams visuomeniniams santykiams – šiuo metu vis dar galioja prieš dvidešimt metų priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase”. Tiesa, siekiant modernizuoti šios srities teisinį reguliavimą, pernai Vyriausybė buvo pateikusi Seimui naują įstatymo projektą, kuriame siūlė nustatyti ir tam tikras išimtis, kada vardas ir pavardė gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau Seimo nariai šį projektą atmetė.
  
Sulaukia kalbininkų kritikos

Svetur įsikūrusių lietuvių pamėgti užsienietiški vardai sulaukia ir kalbininkų kritikos. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyr. specialistės Aistės Pangonytės teigimu, tarp užsienyje registruotų vardų pastebėti ir pusiau skusti, pusiau lupti – pusiau savi, pusiau užsienietiški vardų variantai: Mat (Matas), Noyous (Nojus), Gabia (Gabija). Tai iškreiptos lietuviškų vardų formos, derintos prie angliškos rašybos ir tarimo, kurios lietuvių kalboje nėra priimtinos.

Pastaruoju metu taip pat daugėja neadaptuotų užsienietiškų vardų, tokių kaip Anthony, Charlie, Mariou, Gvadalupe, Emile, Chanel, Yasmin. Jie neturi lietuvių kalbos daiktavardžiams būdingos galūnės, kuria mūsų kalboje reiškiamos giminės, linksnio ir skaičiaus kategorijos, kartu neturi požymio, nusakančio asmens lytį, tariami ir rašomi skirtingai, kai kurie registruoti su nelietuviškomis raidėmis, kaip antai Alexander, Lewis, Warwick. Lietuvių kalbos požiūriu tokie vardai neteiktini.

Neabejojama, kad tokius vardus turinčių Lietuvos piliečių daugėja dėl emigracijos ir tautiečių kuriamų santuokų su užsieniečiais.