Šiuo renginiu taip pat bus paminėtas diplomatinių santykių su Japonija atkūrimo dvidešimtmetis. Japonijos architektų institutas (Lietuvos architektų sąjungos atitikmuo) renginį pristato kaip įžangą rugsėjį Tokijuje vyksiančiam XXIV-ajam Pasaulio architektų sąjungos (UIA) kongresui.
Kad būtų galima geriau suprasti, kas vyks, atsukime laiką į 2002-ųjų liepą, kai Kaune vyko mano sumanytas ir entuziastingų Kauno miesto savivaldybės ir kauniečių architektų pastangų dėka įgyvendintas pirmasis Lietuvos ir Japonijos architektūros forumas „Rytai-Rytai“. Taip jau susiklostė, kad prieš tapdamas diplomatu, buvau architektas. Kadangi domėjimasis architektūra man tebėra mielas užsiėmimas, įkūręs Lietuvos ambasadą Tokijuje 1998 metais ir šiek tiek apšilęs kojas, pradėjau megzti ryšius ir su Japonijos architektais. Tuo metu jų ryšiai su kolegomis Lietuvoje neegzistavo, nors japonų architektų darbai buvo garbinami visur.
Japonijos architektūra buvo tarsi „Sony“ produkcija elektronikos mylėtojams - tai buvo pripažintas aukštos kokybės ženklas pasaulyje, bet mums jis atrodė tolimas ir nepasiekiamas. Tačiau sakoma, jog ne šventieji puodus lipdo, tai kodėl nepabandžius?
Kodėl „Rytai-Rytai“?
Ir pavyko. Sugalvojome draugišką pavadinimą „Rytai-Rytai“, kuriame užkodavome harmoniją ir bičiulystę, nes tokiais atvejais paprastai naudojamos „Rytai-Vakarai“, „Azija-Europa“, „dangus-žemė“ ir panašios klišės, kurios užprogramuoja tam tikrą priešpriešą „mes-jie“.
Pagrindinė idėja buvo ta, kad Japonija esanti Azijos, o Lietuva – Europos Rytuose. Ir štai rezultatas - Kaune sužibo tikras Japonijos architektų žvaigždynas, kuriame ryškiausiai spindėjo pasaulinio garso architekto, prestižinės Pritzkerio premijos (Nobelio premijos atitikmuo architektūroje) laureato Fumihiko Makio pavardė. O jį atlydėjusiems septyniems kolegoms iš karto buvo prilipdyta taikli „septynių samurajų“ etiketė. Tarp jų buvo pasaulyje plačiai išgarsėjęs Kengo Kuma, o taip pat ne vien Japonijoje žinomi Taro Ašihara, Džordžas Kunihiro, Tecuo Furuičis, Čiakis Arajis, Ko Kitajama ir Hidetošis Ono. Bendros architektūros darbų parodą atidarė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. O F. Makiui suteiktas Lietuvos architektų sąjungos garbės nario vardas.
Pradinis tikslas pakloti pamatus Lietuvos ir Japonijos architektų ryšiams buvo pasiektas. Nors galiausiai apie renginį ir Lietuvoje, ir Japonijoje buvo kalbama dar ilgai, galėjo atsitikti taip, kad viskas būtų tuo ir pasibaigę, nes abiejų šalių architektų keliai susitinka tikrai nedažnai. Sakoma, apetitas didėja bevalgant, todėl galvoje ėmė suktis mintys - kaip užtikrinti ilgalaikį ne tik architektų, bet ir architektūros studentų bendradarbiavimą?
Taip gimė šio projekto tęsinys, arba „Rytai-Rytai II“, kurį Lietuvos architektų sąjungai pasiūliau surengti Vilniuje 2009 metų vasarą. Simboliška, kad antrą kartą Rytai pasitiko Rytus, Lietuvai švenčiant antrojo savo istorijos tūkstantmečio pradžią. Istorija vėl pasikartojo - devyni Japonijos architektai, vadovaujami Rikeno Jamamoto, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys, didelis architektų ir studentų entuziazmas.
Jeigu antrajam forumui pasirengti reikėjo septynerių metų, tai trečiajam teprireikė poros. Jį įgyvendinti nesutrukdė net stichijos siautėjimas, nusiaubęs Japonijos šiaurės rytus ir sukėlęs rimtą avariją Fukušimos atominėje jėgainėje. Taigi „Rytai-Rytai“ iš tiesų tampa tradiciniu renginiu, o Lietuvos architektai bus vieni pirmųjų, pareikšiančių solidarumą su savo kolegomis japonais jų žemėje. Mūsų šaliai atstovaus Gražina Janulytė-Bernotienė, Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis, Algimantas Kančas, Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, Rolandas Palekas, Marius Šaliamoras, Donaldas Trainauskas ir Gintautas Vieversys.
Visą birželį pačiame miesto centre, tarp Imperatoriaus rūmų ir Tokijo geležinkelio stoties esančioje požeminėje Gioko-dori galerijoje, bus eksponuojama bendra architektų darbų paroda, kuriai suteiktas intriguojantis pavadinimas „111 dienų iki UIA2011 Tokijuje“.
Magiškas skaičius priekyje rodo, kiek dienų nuo parodos atidarymo dienos (birželio 1-osios) bus likę iki Pasaulio architektų sąjungos kongreso. Parodoje bus demonstruojamos naujausių Lietuvos ir Japonijos architektų darbų nuotraukos. Lietuvių ir japonų architektai diskutuos simpoziume tema „Debesys virš XXI-ojo amžiaus architektūros ir miestų“, o studentai išmėgins jėgas studentų kūrybinėse dirbtuvėse.
Studentų vaidmuo
Ligšiolinės studentų kūrybos dirbtuvės parodė, kad skirtingų kultūrų sandūroje gimsta visiškai netikėtos ir originalios idėjos. Beje, studentams patikimos spręsti realios miesto problemos. Štai pirmajame „Rytai-Rytai“ forume dalyvavusiems studentams buvo pateikta užduotis pasiūlyti sumanų architektūros sprendimą, kuris leistų atgaivinti Kauno miesto ryšį su upėmis.
Šis ryšys nutrūko, uždarius daug stambių gamyklų, pastatytų dešiniajame Nemuno krante, o taip pat pertvarkius transporto sistemą. Forumo „Rytai-Rytai II“ Vilniuje kūrybinėse dirbtuvėse studentai siūlė idėjas, kaip būtų galima būtų įpūsti gyvybės probleminei teritorijai, pavadintai Architektūros parku. Tai - maždaug 58 ha ploto sklypas vienoje gražiausių Vilniaus miesto centro vietų, esantis Vilnelės pakrantėje, tarp senamiesčio ir Pavilnių regioninio parko.
O štai į trečiąjį „Rytai-Rytai“ etapą vykstantiems dešimčiai Lietuvos studentų teks išmėginti jėgas pačioje Tokijo širdyje esančioje Ginzoje. Šį rajoną XIX a. pabaigoje buvo nuspręsta paversti modernizavimo pavyzdžiu. Pagal Vakarų tradicijas čia buvo įrengta prekybos gatvė su klasicizmo stiliaus mūriniais pastatais. Rajonas netruko suklestėti ir tapo civilizacijos simboliu. Dauguma šių statinių neišliko, tačiau Ginza ir šiandien tebėra žinoma kaip vienas prabangiausių prekybos rajonų pasaulyje. Ji yra tapusi populiaria gyventojų traukos vieta savaitgaliais, kadangi tuo metu eismas pagrindinėje gatvėje uždaromas. Taigi studentai turės galimybę pasiūlyti drąsias idėjas, kaip pagerinti šį rajoną urbanistine prasme.