Prieš parodą regioninės žiniasklaidos atstovams surengtos spaudos konferencijos metu G. Alekna išsamiai supažindino su savo veikla, apžvelgė istorines tremties aplinkybes bei atskleidė savo asmeninę motyvaciją užsiimti šiuo unikaliu projektu. „Galima teigti, jog augau apsuptas tremtinių: ištremtos buvo mano mama ir jos seserys, o tėvo sesuo, mano teta, pas kurią gyvenau besimokydamas Vilniuje, 1941 m. buvo tremtinė Komi respublikoje. Labai gerbiu senosios Lietuvos žmones už jų padorumą, sąžiningumą, aukštą kultūrą ir daugelį kitų teigiamų savybių, todėl norėjau bent jau sužymėti tas vietas, kuriose palaidota didelė jų dalis,“ sako keliautojas.

Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė ELKC direktorius Rimas Čuplinskas, parodos globėjas LR ambasadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus ir parodos autorius Gintautas Alekna. Pasak keliautojo, parodoje eksponuojamas istorinis paveldas sparčiai nyksta, nusinešdamas paskutinius lietuvių tautos tremties istorijos pėdsakus, todėl reikia skubiai surasti ir aplankyti likusias tremtinių gyvenvietes ir kapus, informaciją apie juos susisteminti ir archyvuoti. „Pradėtą darbą visada stengiuosi pabaigti – liko aplankyti gana nedaug, apie 25-30 proc. visų išlikusių tremties vietų,“ teigia G. Alekna.

Gintauto Aleknos parodos atidarymas
Ekspozicija tematiškai suskirstyta į atskiras nuotraukų kategorijas – Sibiro kraštovaizdžius, senas lietuvių gyvenvietes, lagerius, kapines, bebaigiančius sunykti kryžius bei tremtyje likusius gyventi žmones. Tokia temų įvairove parodos rengėjai lankytojams siekė pateikti kuo išsamesnį ir įvairiapusiškesnį tremties paveikslą. „Sąmoningai sudariau galimybę organizatoriams patiems išrinkti ekspozicijai tinkamas nuotraukas. Jie žino šios galerijos lankytojų interesus, parodą gali pritaikyti ir vokietijos gyventojams,“ sako Gintautas Alekna, savo darbus užsienyje eksponuojantis pirmąjį kartą.

Paroda ypatinga pavykusia meninės ir istorinės vertės simbioze bei šiai tematikai neįprasta perspektyva – vaizdai, tremties vietose užfiksuoti per pastarąjį dešimtmetį, byloja lietuvių tautos išgyvenimus, kurie tarsi atgyja lagerių griuvėsiuose, Laptevų jūros pakrantes nusėjusiuose karstuose, apleistose ir bebaigiančiose sunykti kapinėse.

„Aleknos nuotraukos mus kviečia į empatijos kelionę, moko suvokti nesuvokiamą, įsivaizduoti neįsivaizduojamą, padeda kitiems ir mums patiems geriau pažinti Lietuvą – vieną iš daugelio Europos tautų, kurios istorinėje atmintyje įsirėžęs gilus patirtų įvykių sukeltos traumos randas,“ parodą vertina jos organizatorius R. Čuplinskas.

Fotografijas parodoje ir kataloge papildo išsamūs aprašymai ir statistiniai duomenys vokiečių bei lietuvių kalbomis, parodai suteikiantys istorinės-dokumentinės vertės. Drauge ši paroda taps dideliu edukaciniu projektu: ją visus metus galės lankyti ir su šia tema susijusius projektus vykdyti Romuvos sodyboje veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai bei svečiai, kitų vokiškų mokyklų moksleiviai. Pirmadienį, vasario 28 d., G. Alekna supažindino gimnazijos mokinius su savo veikla, pademonstravo dokumentinį filmą, pristatė daug kitos archyvinės medžiagos, papasakojo savo išgyvenimus bei patirtus įspūdžius keliaujant po Rusijos teritoriją.

Per daugiau nei 20 metų Gintautas Alekna (g. 1956 m.) dalyvavo 32-jose ekspedicijose ir aplankė beveik visas Rusijos sritis, į kurias buvo ištremti lietuviai. Sibire ir kitose Rusijos vietose G. Alekna praleido apie 520 dienų: lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliavo apie 360 000 km, aplankė daugiau kaip 530 tremties vietovių, 360 kapų ir kapaviečių, susitiko su ten gyventi likusiais lietuviais. Keliautojas sukaupęs unikalų archyvą, kurį sudaro 25 000 nuotraukų ir 130 val. filmuotos medžiagos.

Paroda Europos lietuvių kultūros centras siekia ne tik deramai paminėti „Juodojo bireželio“ trėmimų septyniasdešimtmetį, bet šį Lietuvos istorijos puslapį pristatyti ir Vokietijos visuomenei. „1945 m. gegužės 7 d. kapituliavus Vokietijai, nacistinio rėžimo įvykdyti nusikaltimai nedelsiant iškelti į viešumą, identifikuoti jų vykdytojai, malšinami sukeltos traumos padariniai. Vokietijoje šis istorijos pažinimo ir iš jos mokymosi procesas labai aktyvus ir tęsiasi iki šių dienų.

Deja, didelė dalis stalinistinio rėžimo nusikaltimų dar ir šiandien slypi po nežinios šydu – jie menkai ištirti, menkai suvokti. Tai suprantama, nes daugelyje buvusios sovietinės diktatūros pavergtų šalių, tarp jų ir Lietuvoje, galimybė apie tai atvirai kalbėti ar moksliškai tirti atsirado vos prieš dvidešimt metų,“ sako Rimas Čuplinskas. Šia paroda iniciatoriai siekia tiek lietuviams, tiek kitų tautybių parodos lankytojams padėti geriau suprasti ir įvertinti prieš septynias dešimtis Lietuvą ištikusią tragediją ir jos pasekmes. Paroda veiks iki 2012 metų vasario, ją aplankyti kviečiami visi Rennhofo pilies lankytojai.

Lietuviškoji fotogalerija Rennhofo pilyje, Vokietijoje, Europos lietuvių kultūros centro iniciatyva buvo atidaryta 2009 m. vasario mėnesį. „Misija: Sibiras. Tremties pėdsakais“ – trečioji fotogalerijoje eksponuojama paroda. Iki šiol fotogalerijoje buvo demonstruojami trylikos žymių Lietuvos fotomenininkų darbai parodoje „Laiškas iš Lietuvos“ bei Europoje gyvenančių lietuvių kasdienybę, darbą ir veiklą pristatanti paroda „Aš esu čia“.