Nelegaliai dirbusiems padėti sunkiau

Lietuvos diplomatai D.Britanijoje sako, kad neturinčių už ką tėvynėn grįžti lietuvių pagalbos prašymų sulaukia net kelis kartus per savaitę. Tokiais atvejais lietuviams padedama susisiekti su vietos socialinės paramos organizacijomis, o praradusiems asmens dokumentus išduodami laikini kelionės dokumentai.

Ambasados informacija paskatino vieną iš mokesčių permokas dirbusiems užsienyje susigrąžinti padedančių bendrovių „RT Tax“ pradėti teikti naują paslaugą – padėti be darbo ir pinigų užsienyje likusiems lietuviams sugrįžti į Lietuvą. Bendrovė skelbė emigrantams nupirksianti bilietus namo, o skolą įmonei jie galėtų atiduoti iš sugrąžintų mokesčių permokų.

„Jei žmogus užsienio šalyje dirbo legaliai, mokėjo mokesčius ir dar nėra susigrąžinęs permokų – tikrai didelė tikimybė, kad galėsime jam padėti. Dažniausiai susigrąžinama suma yra tokia, kad jos užtenka bilietui į Lietuvą. Tokiu atveju mes nupirktume bilietą namo, o skolą žmogus galėtų atiduoti grįžęs į Lietuvą, iš pinigų, gautų už mokesčių permokas“, – teigė „RT Tax“ direktorius Žydrūnas Janušauskas.

Reikėtų pabrėžti, kad nelegaliai Britanijoje dirbusiems emigrantams bendrovė padėti negalės. Kai po kelių savaičių nuo naujos paslaugos pradžios kalbėjomės su bendrovės atstovu, jie buvo sulaukę kelių skambučių iš į panašią situaciją patekusių tautiečių, tačiau nė vienas nemokamo bilieto namo negavo: „Buvo keletas atvejų – tačiau negalėjome nei vienam padėti, nes žmonės dirbo nelegaliai, o vienas iš tų, kuris kreipėsi, iš viso buvo nedirbęs“, – sakė įmonės verslo plėtros ir rinkodaros vadovas Saulius Zaščižinskas.

Jo teigimu, su legaliai dirbusiais emigrantais sutartis jie galėtų pasirašyti artimųjų ar Lietuvos diplomatų Britanijoje pagalba: „Pasirašyti įsipareigojimo dokumentą visada yra galimybių – Lietuvoje emigrantai turi giminių, artimųjų, o mes atstovybes turime visoje šalyje, galų gale yra ta pati ambasada.“

„RT Tax“ atstovas sakė, kad pastaruoju metu įmonė didelio užsienyje dirbusių klientų padidėjimo nesulaukia, tačiau prognozuoja, kad jų daugės, nes pastebimai didėja išvykstančių iš Lietuvos žmonių skaičius: „Klientų augimo nepastebime, mokesčių permokas padedančių grąžinti įmonių dabar nemažai yra ir Lietuvoje, ir Anglijoje. Tačiau pastebime, kad dėl sunkios ekonominės padėties gerokai daugiau yra išvažiuojančių – bendradarbiaujame su įdarbinimo agentūromis, tad žinome, kad klientų skaičius padidės vėliau, kai jie grįš.“ Daugiausia mokesčių permokas susigrąžinti nori iš Anglijos, Airijos, Norvegijos grįžę tautiečiai.

Krizė sustabdė projektus

Be abejo, kartais emigrantai į Lietuvą grįžta ne tik dėl beviltiškos padėties. Dar iki pernai metų vidurio Lietuvoje veikė ne viena programa, skatinanti ir padedanti besiruošiantiems grįžti į Lietuvą. Emigrantai buvo konsultuojami apie atvykimo ir įsikūrimo subtilybes, tačiau dėl krizės dauguma projektų nutraukė veiklą. Nuo metų pradžios panaikintas ir Lietuvių grįžimo į tėvynę informacinis centras.

„Anksčiau turėjome programų ir teikėme konsultacijas besiruošiantiems grįžti, bet 2008 metais buvo nutrauktas finansavimas. Gyvename iš projektų – jei jų nėra, negalime ir pagelbėti, tačiau kartais žmonės tiesiogiai mums skambina ir teiraujasi. Tokiais atvejais, jeigu galime, stengiamės atsakyti“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro projektų vadovė Ieva Būdvytytė.

Kovai su emigracija dar 2007 m. Vyriausybė patvirtino Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją, kurios tikslas buvo siekti, kad Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos bei būtų išvengta neigiamų migracijos proceso pasekmių. Vadovaujantis šiuo strateginiu tikslu buvo siekiama patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius bei skatinti ekonominius migrantus grįžti į tėvynę. Buvo vykdomi ir kiti projektai, tačiau šiuo metu visi baigėsi arba buvo nutraukti.

„Projektas „Teigiamo Lietuvos ir Lietuvos ekonominių migrantų įvaizdžio formavimas siekiant skatinti grįžimą“ pasibaigė. Buvo planuota jį pratęsti, bet prasidėjus ekonominei krizei lėšos buvo perskirstytos ir projektas nebuvo pratęstas. Dėl tos pačios priežasties, kol kas nėra pradėti jokie kiti projektai. Tikimės, jog pagerėjus ekonominei situacijai, projektai, skatinantys lietuvių sugrįžimą, bus tęsiami“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Petrauskas

Pasak M. Petrausko, šiuo metu rengiamas naujas Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių planas. Planuojama, kad priemonių planas bus vykdomas iš biudžeto lėšų, tačiau ateityje numatoma svartyti klausimą dėl Europos socialinio fondo lėšų panaudojimo atskiroms priemonėms, pavyzdžiui, psichologinės pagalbos internetu ekonominiams migrantams teikimas.

Norintiems grįžti į Lietuvą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išleido elektroninius leidinius „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ ir „Socialinės garantijos grįžtantiems į Lietuvą“, kuriuose pateikta ekonominiams migrantams aktuali informacija apie užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą, pajamų apmokestinimą, socialinį ir sveikatos draudimą bei kitas aktualias emigravusiems ar ketinantiems emigruoti tėvynainiams temas. Šiuos leidinius galima rasti ministerijos interneto svetainėje.

Domina ne grįžimas, o išvykimas

Pasak TMO Vilniaus biuro projektų vadovės I. Būdvytytės, į jų organizaciją irgi ne kartą kreipėsi sunkioje padėtyje atsidūrę tautiečiai: „Buvo ir tokių, kurie skambino ir prašė pagalbos. Skambina ir giminaičiai ir pasakoja, jog šeimos narys išvažiavo ir jį paliko be darbo, prašo atvažiuoti ir pasiimti. Tokiais atvejais negalime niekuo padėti. Panašių apgaulės atvejų būna daug, apie juos neretai ir spaudoje rašoma. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai Klaipėdoje žadėjo atvažiuoti autobusas pasiimti žmones važiuoti dirbti į užsienį, tačiau neatvažiavo. Tačiau tai turbūt ne blogiausias atvejis – blogiau, kai nuveža ir palieka ten, arba pasitaiko prekybos žmonėmis atvejų.“

Pašnekovė teigė, kad iki šių metų pradžios dar veikė nemokama linija, besidomintieji buvo konsultuojami apie grįžimą į Lietuvą: „Tuomet sulaukdavome daug skambučių, tačiau, kai nemokamos linijos nebeliko, jų tapo žymiai mažiau.“

Tiesa, I.Būdvydytė pažymėjo, kad šiuo metu į TMO biurą Vilniuje skambina dažniau ne norintys grįžti, o besidomintys kaip tik priešingu dalyku: „ Iš tikrųjų, tokių, kurie norėtų grįžti, skambučių sulaukiame labai retai, dažniausiai teiraujasi norintys išvažiuoti. Domisi ir tie, kurie gyvena užsienyje ir jiems reikia susitvarkyti dokumentus, pavyzdžiui, baigiasi paso galiojimas arba į Lietuvą atvyksta su šeimos nariais, kurie nėra Lietuvos piliečiai.“