Moterims norisi patarti: jei ką tik užmezgėte romantiškus santykius su užsieniečiu, tikrinkite ne tik tai, ar jis bus puikus partneris ir vaikų tėvas. Pirmiausia paklauskite, kokia jo pavardė. Jei joje bus bent viena nelietuviška raidė, bėkite neatsisukdamos. O jei rimtai – svarstykite galimybę pasilikti mergautinę pavardę, nes vyro pavardės pase vis tiek neišvysite.
Pase – svetima pavardė
Prieš trejus metus vilnietė Edita Dubline ištekėjo už Kinijos piliečio ir pasirinko vyro pavardę – Wu.
Edita su vyru Kevinu santuoką įteisino Airijoje, tad ir prašymą keisti dokumentus pildė Dubline esančioje ambasadoje. Moteris pasirinko vyro pavardę – Wu, prieš tai atsiklaususi, ar tai įmanoma. Ambasados darbuotojai neužsiminė apie jokias kliūtis.
Tačiau tik gavusi pasą moteris sužinojo, kad raidės w negalima naudoti lietuviškuose asmens dokumentuose. Jos pase vietoj w tiesiog buvo įrašyta paprasta v raidė ir... visiškai svetima pavardė.
„Wu – mano vyro šeimos pavardė, ir jie neturėjo teisės manęs neperspėję duoti visai svetimą pavardę, kuri net neegzistuoja“, – dėl tokio pavardės keitimo piktinosi Edita.
Dar 1991 m. priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas numato, kad Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis.
2007 m. gegužę Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kad varduose ir pavardėse būtų galima vartoti lotyniškas raides x, q, w, nekeičiant jų lietuviškomis. Tačiau įstatymas neįsigaliojo. O pernai lapkričio mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad pavardės asmens dokumente vis dėlto turi būti rašomos tik lietuviškais rašmenimis.
Netekusi vilties ką nors pasiekti Edita Vu pasiliko vyro pavardę su lietuviškais rašmenimis, nors pripažįsta, kad tvarkantis teisinius reikalus visada dėl to kyla keblumų.
Negalima, negalima, negalima!
Lietuvoje pilietybę turinčios moterys negali pasivadinti ir vyriška pavarde, – nebent jos vyras yra užsienio šalies pilietis. Joms siūloma rinktis neutralią pavardę: vietoj priesagos -ienė, tik -ė, tačiau moterys tokių pavardžių pageidauja gana retai.
Teisę į neutralią pavardę turi ne tik ištekėjusios moterys. Kiekviena pilnametystės sulaukusi Lietuvos Respublikos pilietė gali kreiptis su prašymu savo mergautinę pavardę pakeisti į neutralią.
Moterims yra ir daugiau draudimų dėl pavardžių. Lietuvoje negalima mergaitei duoti vyriškos pavardės net tuo atveju, jei jos abu tėvai gyvena užsienyje, o vaikas taip pat gimęs ir gyvena užsienyje. Ambasados neišduos mergaitei lietuviško paso su vyriška pavarde, nors jos gimimo liudijime įrašyta vyriška tėvo pavardė.
„Kas iš to, kad galiu būti Kavaliauskė, jei mano vyras bus Kavaliauskas, ir mes abu, gyvendami Anglijoje arba JAV, susilauksime dukros. Ji galės būti įregistruota tik motinos pavarde. O kas, jei anglų kalboje raidės ė išvis nėra, ir mano bei vyro pavardės tapatumas kelia pagrįstų abejonių?“ – klausia Edita.
Po santuokos įregistravimo Edita sužinojo, kad jai teks papildomai pateikti dokumentus, įrodančius jos ir vyro sąsajas.
Tokia pažyma išduodama: jei kyla keblumų, žmonės gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl skirtingų šeimos narių pavardžių tapatumo. Komisija išduoda patvirtinimą, kad trys skirtingai vizualiai atrodančios ir skambančios pavardės yra vienos šeimos pavardės.
Teiginys, kad tokios komplikuotos mūsų pavardės yra lietuvių istorijos ir paveldo dalis ir todėl jokios reformos neleistinos, lietuvių nenuramino. Kelios su tokia diskriminacija negalinčios susitaikyti moterys kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. Tačiau šis atsisakė klausimą nagrinėti, esą nepasinaudota nacionalinėmis teisminėmis priemonėmis.
Taisyklės ir realybė
Vis dėlto Valstybinė lietuvių kalbos komisija teigia, kad moterų, kurios teka už nelietuviškos kilmės vyro, pavardės gali būti sudaromos laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių. Pavyzdžiui, dvigubą pavardę pasirinkusi Stachowicziaus (Stachowicz) žmona turėtų tapti Radvilaite-Stachowicz, arba Wilburo duktė turėtų būti registruojama pavarde Wilbur. Tačiau prisimenant Editos Wu atvejį, tokia tvarka realiai negalioja.
Arba, pavyzdžiui, vyro pavardė yra Fedč — nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės. Atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir moters pageidavimą, jos pavardė gali būti Fedč arba, pavyzdžiui, Vosyliūtė-Fedč.
Žinoma, asmens pageidavimu pavardės gali būti sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, pavyzdžiui, Fedčienė, Fedčaitė.
Kalba ar politika?
Pernai lapkritį Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pavardžių asmens dokumente rašybos nelietuviškais rašmenimis vėl sukėlė visuomenėje didelį triukšmą. Ir daugiausia – dėl lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašymo.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė dar kartą pakartojo komisijos nuostatą – tai, kas susiję su lenkų pavardžių rašymu, nėra kalbos dalykai. „Dar 2005 m. Kalbos komisijos nariai sakė, kad turi būti priimtas politinis sprendimas, nes gramatika tai leidžia“, – teigė I. Smetonienė.
Taigi, kalbinių argumentų, kodėl Lietuvoje lenkiškos (ir kitos užsienietiškos) pavardės negalėtų būti rašomos originalo kalba, nėra.
Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase pagrindiniame puslapyje vardą ir pavardę galima rašyti tik lietuviškais rašmenimis ir sugramatinta forma. O vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma galima įrašyti to paties dokumento kitų įrašų skyriuje, jei asmuo to pageidauja.
Pasak I. Smetonienės, tokiu būdu klausimas dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose po KT sprendimo liko neišspręstas – tebėra neaišku, ką daryti lietuviams, susituokusiems su užsieniečiais ir norintiems pasirinkti jų pavardę.
„Kaip ir anksčiau moterims, ištekėjusioms už užsieniečių, negalima rašyti originalios pavardės pagrindiniame paso lape. Dvi formos tik nuramins širdį, kad tokia galimybė yra. Tačiau Konstitucinis Teismas atsakė, kad antroji forma bus neoficiali, vadinasi, ja pasinaudoti moterys niekur negalės“, – kalbėjo I. Smetonienė.
Lietuviškos raidės yra lenkiškos
Britų akademikas, žurnalo „The Economist“ publicistas Edwardas Lucasas juokais sako, kad būtent dėl w raidės rašymo lietuviškuose pasuose tvyro politinė įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos. Jam, kaip ir daugeliui kitų apžvalgininkų, nemenką nuostabą kelia sprendimas drausti dokumentuose „lenkiškas“ raides. Pavyzdžiui, Punsko rajone, labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje, prašymas lietuviškai rašyti vietovardžių pavadinimus valdžios jau yra vykdomas.
Tiek lietuviai, tiek lenkai yra perėmę moderniąją lotynų abėcėlę, o ne sugalvoję savas. W ar x nėra „lenkiškos“ ar „angliškos“ raidės. Ir „lietuviškomis“ neretai vadinamos č, š ar ž iš tiesų yra perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, labai artimos lenkams.
Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik esame perėmę iš lenkų, nuo kurių įtakos dabar bandome saugoti lietuvių kalbos savitumą. Tad kyla pagrįstas klausimas – ar tikrai lenkai kėsinasi į lietuvių nacionalinį identitetą?
Galima žvilgtelėti ir į dar keletą įdomių faktų apie lietuvių asmenvardžių ištakas. Kone trečdalis save lietuviais laikančių tautiečių turi lenkiškos kilmės pavardes, tad daugelio lietuvių pavardės turi arba sulietuvintą lenkišką kamieną, arba priesagą.
Beje, pernai Seimo įteisinta galimybe susilietuvinti pavardes, atsisakant slaviškos priesagos, pasinaudojo įtartinai mažai lietuvybės sergėtojų...
Kelios išimtys
Bet grįžkime prie moteriškų pavardžių. Kelioms garsioms Lietuvos moterims vis dėlto pavyko pasivadinti būtent vyro pavarde. Tiesa, jos gali dėkoti likimui, kad tose pavardėse nebuvo nelietuviškų raidžių...
„Academia Femina“ prezidentė Izolda Rukavišnikova, 2003 m. ištekėjusi už lietuvių kilmės JAV piliečio Beno Gudelio, pasirinko vyro pavardę ir tapo Izolda Gudelis.
Daina Randers, amžiną meilę prisiekusi politikui Antanui Bosui, ilgai nesvarstė, kokia jos pavardė bus po santuokos – pasirinko vyro pavardę. Daina Bosas ne kartą girdėjo apie kliūtis, su kuriomis Lietuvoje susiduria vyrišką pavardę norinčios pasirinkti moterys, tad oficialius dokumentus ji nutarė tvarkyti Danijoje.
„Esu šios šalies pilietė, todėl ten bus išduotas santuokos liudijimas ir naujas pasas“, – sakė D. Bosas.
Dar viena garsiai nuskambėjusi istorija – žurnalistės Aurelijos Simutis atvejis.
„Tekėjau 1999-aisiais būdama dvidešimties, o tokio amžiaus tapti -iene tikrai nenorėjau. Be to, mano giminėje populiaru, kad ištekėjusios moterys išlaiko mergautines pavardes, tad ir aš to norėjau. Tačiau mano būsimasis vyras prieštaravo tokiam sprendimui ir būtent jis pasiūlė paimti jo pavardę be galūnės“, – sako moteris.
Kadaise žurnalistė yra užsiminusi apie kyšius, kurie padėjo keičiant pavardę, tačiau dabar A. Simutis vengia apie tai kalbėti. „Ypatingų biurokratinių kliūčių nebuvo, bet teko kiek ilgiau nei įprasta įrodinėti, kam ir kodėl tokia pavardė man reikalinga.“
Beje, Aurelija prisipažino, kad dabar mielai sutiktų tapti ir Simute – sustabdo tik tai, kad keičiant pavardę tektų tvarkyti šimtus dokumentų. „Būtent po mano atvejo buvo inicijuotas įstatymo pakeitimas, leidžiantis moterims rinktis pavardes neutralia galūne. Manau, tai labai sveikintinta ir nė kiek nedarko lietuvių kalbos, kaip kai kurie kritikai bando įtikinėti“, – sakė žurnalistė.
Įdomūs faktai
Bene garsiausias lietuvis, užsienyje pasikeitęs pavardę, yra Voldemaras Adamkavičius, kuris emigravęs į JAV tapo Valdu Adamkumi. Būsimasis Lietuvos Prezidentas pavardę pasikeitė, nes amerikiečiai ją smarkiai iškraipydavo. Vis dėlto pavardę žinomas lietuvis susitrumpino taip, kad būtų aišku, jog ji lietuviška.
Dar viena garsi lietuvė, pasikeitusi pavardę, – Holivudo aktorė Ruta Lee. Tikrasis moters vardas — Rūta Kilmonytė, o pasikeisti pavardę moteriai pasiūlė prodiuseriai.
Lietuvoje žmonės pageidavo keisti tokias pavardes kaip Kiaušinis, Paršelėnas, Žąsinas, Žydelis, Lopeta, Paipelis, Gaidys, Perekšlis ir kt.