Šio proceso pavyzdys – Šiaurės Lietuvos miestas Naujoji Akmenė. „Sunkmečiu į gimtąjį miestą grįžo daug kas, anksčiau ieškojusių laimės didžiuosiuose miestuose, o dabar praradusių darbus. Jie čia pasisukinėjo, pamatė, kad ne kažin kas ir išvyko į užsienį“, - DELFI sakė Naujosios Akmenės seniūnas Rimvydas Juozapavičius

Seniūnas pastebi, kad šį sunkmetį miestas išgyvena lengviau nei 1998 m. Rusijos krizę – dabar daug lengvesnės galimybės išvažiuoti padirbėti į užsienį. Išvykimą palengvina ne tik vizų nebuvimas, bet ir užsienyje jau dirbantys draugai, giminės.

R. Juozapavičiaus duomenimis, per metus iš Naujosios Akmenės daugiausia nutekėjo 25-40 metų amžiaus žmonės. Populiariausios jų kryptys – Airija ir Didžioji Britanija.

Išvykę ir įsitvirtinę paskui save tempiasi visą kaimą

„Anksčiau žmonės vyko iš mažesnių miestų į didelius, nes buvo išpūstos algos, o kai prarado darbą, grįžo į savo miestelius. Jei ir čia darbo nėra, tai išvyksta į užsienį. Tai – standartinė tendencija“, - teigia Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė.

Pasak A. Sipavičienės, klestėjimo metu žmonės važiuoja ten, kur galim daugiau uždirbti. Tačiau čia brangesnis pragyvenimas ir kai nebėra darbo, tenka grįžta kur pigiau.

„Kur nėra darbo, iš ten išvyksta. Jeigu vieno kaimo gyventojai įsitvirtino kažkur, visas kaimas ten ir išvažiuos. Čia veikia ne tik nedarbas, bet ir pagalbos mechanizmas. Jei, tarkime, pusė Kėdainių yra kuriame nors Anglijos regione, tai ir kiti ten važiuos“, - kalbėjo migracijos ekspertė.

Neseniai TMO užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad pagal buvusių užsienyje ir norinčių ten išvykti skaičių aiškiai išsiskiria 4 grupės: Vilnius; Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys; kiti miestai ir kaimas. „Aiškiai matyti, kad Vilnius ir kaimas mažiau nori išvykti, visuose kituose miestuose – didesnis procentas – jie buvo išvykę, draugai buvo išvykę ir jie nori išvykti“, - sakė A. Sipavičienė.

Pasak jos, Vilniuje paprasčiausiai daugiau galimybių, o kaimo žmonės gauna mažiau informacijos. Tačiau pagal ketinančių išvykti ateityje skaičių visi miestai susilygina, tik kaime potencialių emigrantų mažiau.

A.Sipavičienė sako, kad Lietuvoje krizės sąlygomis išvažiuojama iš visų regionų, atskiruose regionuose procesą ypač paspartina didelių bendrovių bankrotai.