Prieš kelionę Virgis mielai sutiko pasidalinti paslaptimis ne tik apie būsimą savo programą „Lietuvių dienose“, naują ir ilgai lauktą DVD diską „Radiolabas“, bet ir apie tai, kas dažniausiai lieka „už kadro“. Taigi, jūsų dėmesiui, garsusis Virgis Stakėnas, kuris Los Andžele ne tik koncertuos, bet ieškos skrybėlės savo garsiajai kolekcijai!
- „Lietuvių Dienos“nekantriai laukia jūsų atvykstant. Kelintas tai jūsų vizitas į country lopšinę Valstijas ir kelintą kartą teks dalyvauti „Lietuvių dienose“?
- Visada miela girdėt, kad tavęs laukia... Tai mano 7-oji kelionė į Šiaurės Ameriką. Iki šiol mano dainas jau buvo girdėję Vinipego, Toronto, Monrealio (Kanada), Omahos, Linkolno, NIujorko, Vašingtono, Denverio, Bostono, Portlando, San Diego, Los Andželo, Čikagos ir kt. Miestų tautiečiai. Bet „Lietuvių dienose“ Los Andžele muzikuosiu pirmąkart. Man garbė ir pasididžiavimas, kad mano 35 metų muzikinio gyvenimo scenoje darbas įvertintas kvietimu muzikuoti pačiame solidžiausiame pasaulio lietuvių suėjime ne jų istorinėje tėvynėje. Šis faktas užims deramą vietą mano biografijoje.
- Muzikanto dalia – gyvenimas ant ratų. Kokius matote tokio gyvenimo privalumus?
- Prieš mėnesį mane draugai sveikino su 55-ečiu. Tarp dovanų buvo ir specialus pinigas „55 stakėnai“. Taigi, nebesu jaunikaitis... Daug informacijos užkoduota mano dainų tekstuose. Klausykit ir skaitysit Virgio gyvenimą kaip iš delno. Štai kad ir naujausiame albume „Šiauliai“ yra baladė „Vaistai nuo senatvės“. Čia ir kalbama apie keliones... Kelionės taip pat yra geriausias būdas patikrinti savo kūrybą klausytojų auditorija (neįsivaizduoju, kaip galima būtų kurti tik sąsiuviniui, savo katinui, savo kambariui) – patikrinti, ar tebelaikai ranką ant gyvenimo pulso ar jau laikas sėst į supamąjį krėslą ir rašyt memuarus... Atrodo, kad vis dar galiu scenoje pasigalynėti ir su 30-mečiais ...
- Ar planuojate iš šios kelionės parsivežti dar vieną suvenyrą – kaubojišką kepurę?
- Be abejo. Ir ne vieną (tokia jau tradicija: Stakėnas atvyksta plikagalvis, išvyksta skrybėlėtas). Ir ne tik ją - reikia dar ir bolo, ir tips. Tik reiks iš anksto draugų LA užklausti, kur toji parduotuvė yra - čia ne toks tirštas kaubojais kraštas, kaip Teksasas ar Nebraska. Manoji 15 skrybėlių kolekcija nuolat kinta: vietoj sunešiotų (jau 15 metų skrybėlė ant mano galvos kasdien - ar saulė kepina, ar lyja, ar sninga...) ar perleistų kitiems muzikantams, padovanotų jauniesiems country muzikos gerbėjams, turi atsirasti papildymas. Štai dabar ieškau vasarinės šiaudinės, bet su specialiu reikalavimu - kad būtų aukštas „bokštas“, tinkamai lenkti bryliai, gerai ventiliuotųsi galva.
- Prieš du metus vykote į JAV ne tik koncertuoti, bet ir susitikti su dukra Agne, kuri laukėsi Stakėno anūkėlio. Kaip šiandien jaučiasi senelis Virgis Stakėnas?
- Prieš pora mėnesių dukra Agnė ir 2 metų panelė Izabella Alexandra viešėjo mano namuose. Esu išprotėjęs nuo meilės anūkei, esu didžiausias jos fanas. Greta jau turimos lopšinės „Ašarėlė“ jai, sukūriau dar vieną opusą - „Izabelė ir uodas“. Ką tik ją atlikau daugiatūkstantinei miniai mano „pagimdytame“ viename didžiausių Rytų Europos festivalių XV Tarptautiniame „Visagino country“. Padainuosiu ją ir „Lietuvių dienose“.
- Ką dar brangaus be vienturtės dukters ir anūkėlio norite sutikti šioje šalyje? Kokie seni geri draugai jūsų čia laukia?
- JAV gyvena mano sesuo mokslininkė Jovita ir sūnėnas Ignas – ką tik „iškeptas“ inžinierius Pitsburge, buvęs ledo rutulio žaidėjas, būsimas bosinis gitaristas... Turiu ir nuostabių draugų. Ką aš daryčiau be šaunaus lietuvninko, krepšinio diplomato Lauryno Misevičiaus iš Edisono, be puikaus muzikanto ir šou biznio žinovo Romo Zablecko iš Denverio, be ištikimo gido keliaujant ir tiek per „Route 66“, tiek per amerikietiško gyvenimo džiungles Algio Vaitkaus iš San Diego? O kur dar dešimtys bičiulių, kurie kas 10 dienų gauna Virgio privatų internetinį fanziną „Country‘bė“?..
- Ar šių gastrolių po JAV metu neplanuojate užsukti ir į kitas valstijas su savo muzikine programa?
- Vasara praskriejo vienu ypu. Visas buvau įnikęs darbuose. Muzikavimas – tai tik viena Virgio veiklos pusė. Stipriai ir maloniai esu „susitepęs“ rankas organizuojant 2 stambius festivalius - VIII Bardų festivalį Kulautuvoje prie Kauno „Akacijų alėja“ ir minėtą XV Tarptautinį country muzikos „Visagino country“. Dar dirbu Nacionaliniame Lietuvos radijuje. Jau VI sezoną pradeda mano autorinė laida „Kantri vakarėlis“. Paklauskit Kazio Vasaičio iš Vašingtono, ar jam nepabodo kas šeštadienį keltis paryčiais internetu klausyt mano radijo laidos? Atsivežu diktofoną ir dabar. Tikiuosi tarp dainavimų surasti laiko interviu su įdomiais žmonėmis... Atstumsiu vasaros darbus ir vėl prisėsiu prie plunksnos. Esu ir vienas iš „Amerikos lietuvio“ autorių. Galvoje jau laukia susirikiavę iškart keli rašiniai. Prie tų, 10-ties jau atspausdintų, būtų neblogas tęsinys...
Ši kelionė į JAV bus kaip niekad lakoniška. Bėda, kad sekantį po „Lietuvių Dienų“ spalio savaitgalį jau turiu muzikuoti Prancūzijoje, Kanuose... Ką darysi - esu savo darbo vergas-savanoris... Negalėsiu aplankyti daugiau bendruomenių - tad jei norit išgirst Virgio balsą ir gitarą, paplanuokit kelionę į Los Angeles! Neprižadu, kad bus gerai... Bus LABAI gerai.
- O beje, ką naujo šį kartą vežate savo muzikos gerbėjams?
- Bus gardžiausi kąsniai iš mano kūrybinio pyrago. O jį sudaro 315 dainų muzika ir tekstai, 82 tekstai, 14 audio ir 1 DVD albumas, 6 poezijos sąsiuviniai, 1 knyga – dainynas. ONE MAN BAND – VIENO ŽMOGAUS ORKESTRAS leis žiūrovui ne tik susimąstyti, pasididžiuoti savo kilme, bet ir pasilinksminti – pritarti jo dainoms ir net pašokti...
- Su savo muzika Amerikos lietuviams visuomet atvežate ir šviežią Lietuvos vėją. Ar pasikeitė Lietuva per tuos dvejus metus nuo tada, kai lankėtės pas mus paskutinį kartą? Ar tie pokyčiai pozityvūs ar negatyvūs?
- Visko yra - ir balto ir juodo. Kai kas išgyvena dėl karo Gruzijoje, kai kas dėl benzino kainų, kai kas dėl krepšininkų nesėkmės Olimpiadoje, kai kas dėl lietuvaičių emigracijos į Airiją-Angliją, kai kas dėl per didelio obuolių derliaus, kai kas dėl brangstančių rūkalų... Visi jie savaip teisūs. Negaliu smerkt. Kiekvienas yra savo laimės kalvis. Kasdien susiduriu, vis patikrinu ir vis įsitikinu, kokia gera, visgi, viena iš mano išpažįstamų taisyklių - „Laikas yra geriausias teisėjas“... Ir dar: klausykit mano dainų - jose daug mano nuomonės.
- Vasario mėnesį pristatėte savo naująjį DVD albumą „Radiolabas“. Tai pirmasis jūsų DVD. Kodėl taip ilgai teko jo laukti?
- Tai pirmasis, po 14-os audio, 30-ties metų kūrybinio darbo kelyje, profesionalus vaizdo albumas. Todėl žiūrėjau į jo ruošimą atsakingai ir rimtai. Laiko tėkmė pati diktavo sprendimus. Prieš metus, leisdamas to paties pavadinimo audio albumą, jau žinojau, kad bus 3 jo versijos: audio, televizinė ir, pagaliau, DVD. Buvau suplanavęs intervalus po 2-3 mėnesius, o štai - užsitęsė metus. Kai pagaliau sėdau rikiuoti medžiagos DVD albumui, pasirodė, per kuklu „paleisti“ jį tik 54 minučių trukmės 12 scenos klipų (stage clips) rinkinį. Visi kūriniai yra iš audio albumo „Radiolabas“ - netgi eiliškumas pakeistas nežymiai. Trukmė 134 min.
- Kas labiausiai padėjo jį kuriant?
- Gražindamas skolą savo bardiškai prigimčiai, ten įtraukiau pasirodymą ir naujojo savo "kūdikio" - prodiusuojamo festivalio "Akacijų alėja"- koncerte. Įtraukiau vaizdo klipus, pradedant "Durnių laivu" (V.Petkevičius savąjį pastatė gerokai vėliau) – kur Stakėnas dar nežilas, dar neskrybėlėtas ir dar ne toks drūtas, per "Snaudžia malūnas prie kelio", kur tūlo Malūnininko nuotaką vaidino, tada dar gimnazistė, dukra Agnė, baigiant šalyje 2001-siais pripažintu geriausiu "Keleliu tolimu". Iš viso 7 klipai. Pamanęs, kad kam nors bus įdomu pažiūrėti ir nuotraukų, į 6 dalių skaidrių filmą sudėjau 230 vaizdų iš savo praeities ir dabarties. Rasit ten ir netikėtumų. Lydinčią muziką parinkau irgi ne bet kokią, o naujai sukurtą ir ką tik įrašytą – tikriausiai jau iš būsimojo, 15-tojo Virgio audio albumo.
- Ar Amerikos lietuviai turi galimybę įsigyti šį nepakartojamą jūsų šedevrą?
- Be abejo. Mano leidėjas ką tik grįžo iš pašto. Siuntinys jau keliauja. Bus abi versijos CD ir DVD. Tai pat atvešiu kitą savo megahitą – pirmąjį Lietuvos istorijoje 2x albumą ir tapusį Auksiniu „Country Mama“ ir naujausią, ką tik išėjusį akustinį baladžių albumą „Šiauliai“. Ir dar: kiekvienas įsigijęs įrašų, jei tik panorės, gaus ir mano autografą su adresavimu „kam“ – organizatoriai pažadėjo paruošti ilgai ilgai rašantį markerį...
- Ar jūsų žmona, garsi rūbų modeliuotoja Ramutė Stakėnienė šį kartą keliauja su jumis? Kaip dažnai ji palaiko kompaniją jūsų gastrolių metu? Ką jai parvežate lauktuvių, jei ji lieka jūsų laukti namuose?
- Žmona lieka šildyt namų židinio. Kad ir kokios dailios būtų manekenės, man neužtektų kantrybės su Ra (taip dar vadinu žmoną) išsėdėti mados festivalyje. Ji atsimoka tuo pačiu – scenos nervas, užkulisių beprotnamis ir pokoncertinis šurmulys – ne jai. Tad į savo „muzikas“ vykstu vienas.
Tiesa, ji padeda susiruošt, nes būtinai turiu ko nors nerast dėjimuisi į lagaminą. Su dovanomis jai - gana keblu. Nėra lengva pataikyt išprususiam dizainerės skoniui... Viliuosi laimingu atsitiktinumu - kad parduotuvėje akys užklius už kažko tai „tokio“ arba naudingais lydinčiųjų patarimais... Blogiausiu atveju, grįžus teks apeliuoti, kad didžiausia dovana esu aš pats. O jei ir tai nepadėtų – dovanoti jai kelionę į tą pačią svajonių šalį Ameriką, kad vėl priglustų prie mūsų angeliuko - anūkėlės...