Verslininkė Vida Matuzevičiūtė artėjančiais Seimo rinkimais nesidomi. Moteris neslepia, kad aktyvi Lietuvos politinio gyvenimo sekėja nebuvo nei Lietuvoje, nei kur kitur. Jau septynerius metus Londone gyvenanti V.Matuzevičiūtė sako, kad dabar daugiau dėmesio skiria vietinei politikai.

Apie Lietuvos ambasados dalijamas rinkimų registracijos anketas ponia Vida girdėjo, tačiau pati kol kas jos dar neužpildė. V.Matuzevičiūtė sako, kad dar nėra apsisprendusi, ar balsuos. Priežasčių moteris randa įvairiausių:

„Mes kaltinam spartų Londono gyvenimo tempą: daug dirbi ir laiko domėtis politika nelieka. Bet iš tikrųjų dėl to gal kaltas apsileidimas ir nusivylimas Lietuvos politikais“, – sako V.Matuzevičiūtė.

Valytoju dirbantis Petras rinkimais taip pat nesidomi ir balsuoti neketina. Vyras sako, kad nebalsuos dėl to, jog nepatogu – iki rinkiminių punktų važiuoti toli, o balsavimas paštu – tik papildomas rūpestis. Petras sako, kad nemato tikslo. Paklaustas, kur dingo pilietinė valia, ponas Petras atsako dar griežčiau: „Nėra jokios valios, man gėda, kad esu tos valstybės pilietis“.

Aštuonerius metus Londone gyvenantis Saulius apie artėjančius rinkimus girdėjo mažai. Sugedusias mašinas pervežantis vyras nemato tinkamų kandidatų: „Nematau, už ką balsuoti. Visi ateina grobti sau, o piliečių naudai niekas nekinta“, – įsitikinęs Saulius.

Panašiai galvoja nemaža dalis Londone gyvenančių lietuvių. Tačiau yra ir kitaip mąstančių. Mokykloje dirbanti Loreta sako, kad balsavimas jai atrodo naudingas, net jei nieko ir nepakeistų Lietuvos politikoje. „Dalyvaudami rinkimuose mes parodytume, kad esame, kad mūsų daug ir Lietuvos valdžia tegul nenurašo mūsų. O jeigu nebalsuosim, tai kaip ir neegzistuojam, taip išeina“, – sako jau penkerius metus Londone gyvenanti moteris.

Netiki, kad gali pakeisti situaciją

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (LSE) studijuojanti Monika Mačiulytė sako, kad balsavimas – tai pilietinė pareiga, todėl pati jau užpildė balsavimo anketą ir savo valią ketina išreikšti spalio 12 dieną.

„Žinoma, rinkimais domiuosi, noriu ir tikiuosi dalyvauti. Dalyvauju visuose rinkimuose nuo aštuoniolikos metų. Manau, kad pilietinė pareiga domėtis Lietuva, jos dabartimi ir ateitimi. Man svarbu paremti atstovus, kuriuos aš noriu matyti valdžioje ir su kurių programomis mano požiūris sutampa“, – sako M. Mačiulytė.

Paklausta, kodėl, jos nuomone, dauguma rinkėjų nesuinteresuoti Lietuvos politikos gyvenimu, Monika svarsto, kad daugybei žmonių trūksta motyvacijos, nes jie netiki, jog balsuodami gali pakeisti situaciją. Studentė pastebi, kad rinkėjams trūksta ir tiesioginio ryšio su politikais po to, kai šie yra išrenkami ir kai jų rinkiminės kampanijos pradedamos įgyvendinti. M. Mačiulytė prisimena, kad neseniai dalyvavo Londono miesto mero Boriso Džonsono susitikime su miesto gyventojais ir, sako, liko nustebinta debatų atvirumu.

„Į susitikimą susirinko apie du tūkstančiai Londono gyventojų. Žmonės galėjo užduoti klausimus, o meras su savo komanda į juos atsakinėjo. Klausimai buvo tikrai sunkūs ir komplikuoti, tačiau atsakymai buvo tiesūs ir tikslūs, ne tik „fasadas“, – pasakoja studentė. Tuo metu, merginos nuomone, Lietuvos politikams dažnai trūksta konkretumo.

Kita priežastis, dėl ko lietuviai migrantai vangiai reiškia savo politinę valią yra nepatogumas. „Laiko ir atstumo klausimas yra kita problema. Jeigu žmogui Lietuvoje reikėtų važiuoti iš Mažeikių į Klaipėdą balsuoti, aš nemanau, kad labai daug mažeikiškių balsuotų. Taip pat yra ir čia, Londone. Nepatogu. Paštu balsuoti – vėlgi, žmonės keičia savo gyvenamą vietą, daug kas vasarą keliauja, išvyksta, nežino, kur gyvens rudenį, kai vyks rinkimai. Elektroninė balsavimo sistema tai išspręstų. Manau, kad daug daugiau žmonių balsuotų, jei vyktų elektroninis balsavimas“, – įsitikinusi M. Mačiulytė.

Tačiau studentė ne tik teisina, bet ir priekaištauja pasyviems rinkėjams: „Vakar žiūrėjau dokumentinį filmą, kuriame buvo paminėta garsioji Johno Kennedy frazė: „Neklauskite, ką šalis gali padaryti dėl jūsų, bet klauskite, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies“. Mes visi skundžiamės, bet neprašome ir nesistengiame. Jei balsuotumėm, pademonstruotumėm savo aktyvumą, parodytumėm, kad mums rūpi tai, kas vyksta Lietuvoje, tuomet ir politikai labiau domėtųsi mumis”, – sako M. Mačiulytė.

Į ambasados raginimus reaguoja vangiai

Lietuvos ambasados JK trečioji sekretorė Rasma Ramoškaitė pasakoja, kad ambasada ypač stengiasi paskatinti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius rinkėjus dalyvauti Lietuvos Seimo rinkimuose. Ambasada surengė netradicinę akciją „Kur jūsų rankos?“, kurios tikslai – skatinti lietuvių norą balsuoti ir informuoti, kaip tai padaryti.

„Neoficialiais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių. Tačiau ambasados sąraše yra tik 2 500 rinkėjų“, – sako R.Ramoškaitė. Todėl pirminis ambasados siekis – paskatinti žmones registruotis rinkėjų sąraše. Registracijos anketą norintieji gali rasti internetiniame ambasados puslapyje, lietuviams leidžiamoje spaudoje, lietuviškose parduotuvėse bei įvairių susitikimų metu.

Įtraukimas į rinkėjų sąrašą vyks iki rugsėjo mėnesio. Tačiau R.Ramoškaitė teigia, kad net ir tuo atveju, jei žmogus nebus įtrauktas į rinkėjų sąrašą, savo pilietinę valią jis galės išreikšti rinkimų dieną atvykęs į rinkiminį punktą ir su savimi turėdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tik tokiu atveju balsavimo procedūra užtruks ilgiau, nes rinkimų stebėtojai turės įsitikinti, ar šis rinkėjas dar nebalsavo.

Kita naujovė, palyginti su anksčiau organizuotais rinkimais, – bus įsteigta daugiau rinkiminių punktų. „Be ambasados mes steigiam daugiau rinkiminių punktų tose Londono vietose, kur gyvena daugiausia lietuvių: Stratforde, Becktone, ir Šv. Kazimiero bažnyčioje. Taip pat kituose miestuose: Birmingeme, Peterboroughe ir Šiaurės Airijos Armagho mieste. Mes bandome balsavimo punktus priartinti prie piliečių, kad jiems būtų patogiau atvažiuoti balsuoti“, – apie rinkimų organizavimo pokyčius Jungtinėje Karalystėje pasakojo R.Ramoškaitė.

Ambasada kartu su Jungtinės Karalystės Lietuvos jaunimo sąjunga rugpjūčio mėnesį ketina įsteigti ir internetinį portalą „Kur jūsų rankos?“, kuris bus orientuotas į jaunus rinkėjus ir kuriame vyks diskusijos apie politinį gyvenimą, rinkimų ir balsavimo svarbą. „Labai gerai, kad jaunimas yra aktyvus, nes šie žmonės gali paskatinti ir vyresniuosius – savo tėvus ir senelius – dalyvauti rinkimuose“, – sako R.Ramoškaitė.

Lietuvos ambasada jau daugiau kaip mėnesį platina anketas, raginančias JK gyvenančius lietuvius registruotis rinkimuose. Tačiau šis procesas vyksta vangiai – į ambasadą registracijos anketas kol kas yra atsiuntę apie 1500 rinkėjų. Ar per ateinančius porą mėnesių kas pasikeis – sunku pasakyti. Belieka tikėtis, kad mūsų tautiečiai sugeba ne tik keiksnoti Lietuvą, bet ir dalyvauti jos gyvenime.

Birželio mėnesį tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, daugiausia rinkėjų balsuotų už Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Tėvynės sąjungos partiją (15,1 proc.), antroje vietoje liktų Rolando Pakso Tvarka ir teisingumas (13,2 proc.), trečia – Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija (10,2 proc.). Socialdemokratus ir jų lyderį Gediminą Kirkilą palaikytų 9,7 proc. rinkėjų, Artūro Paulausko Naująją Sąjungą (socialliberalus) – 5,8 proc., o Kazimieros Prunskienės vadovaujamą Valstiečių liaudininkų sąjungą – 5,6 proc. Kitos partijos surinktų po mažiau nei 5 proc. balsų ir į Seimą nepatektų.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 12 dieną.